Siekdamos sumažinti neigiamus į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) padarinius, išsivysčiusios šalys plečia požeminių CO2 saugyklų tinklą. Specialistų teigimu, tai veiksmingas būdas kovoti su vis didesnę grėsmę keliančiu klimato atšilimu.
Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 milijardų tonų anglies dioksido. Pavyzdžiui, vidutinė 500 MW anglį deginanti elektrinė per metus išmeta apie 3 mln. tonų CO2. Atmosferoje besikaupiantis CO2 sulaiko dalį saulės šilumos, taip skatindamas Žemės paviršiaus kaitimą. Šių metų gegužę anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 mln. dalių (ppm).
Mokslininkų duomenimis, pastarąjį kartą toks CO2 kiekis atmosferoje buvo prieš keletą milijonų metų. Arktis tuomet nebuvo padengta ledu, o jūros lygis buvo maždaug 40 metrų aukštesnis nei dabar. Daugumos tyrėjų nuomone, jeigu išmetamo CO2 kiekis nebus sumažintas, padariniai žmonijos civilizacijai bus pražūtingi.
Viena iš visuotinai pripažintų, tačiau itin brangių CO2 mažinimo alternatyvų yra CO2 saugojimas požeminėse ertmėse. Šiai temai skirta net speciali Europos Sąjungos CO2 geologinio saugojimo direktyva. Kol pasaulis nesugeba ženkliau sumažinti priklausomybės nuo iškasamo kuro energijos šaltinių, aplinkosaugininkai ragina juos naudojant maksimaliai išvengti aplinkos taršos, tuo pačiu laimint laiko vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Vienas efektyviausių pasirinkimų - sukurti energijos gavyboje uždarą ciklą, kai gamtinių dujų, naftos ar akmens anglies forma išgautas CO2 yra grąžinamas į Žemės gelmes. Pasak ES tinklo „CO2GeoNet" mokslininkų, anglies dvideginio saugojimas po žeme nėra žmogaus išradimas, tai - natūralus procesas. Dar prieš tūkstančius metų žemės gelmėse po uolienomis geologai aptikto natūraliai susidariusių CO2 sankaupų. Pirmoji Europoje požeminė dirbtinė CO2 saugykla prieš penkerius metus įrengta Vokietijoje, netoli Berlyno. Tokios saugyklos taip pat jau veikia Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Afrikoje, JAV, Kanadoje.
Kaip sako Europos Parlamento narys iš Didžiosios Britanijos Krisas Deivisas (Chris Davies), toks saugojimo būdas saugus, nekenksmingas aplinkai ir patogus. Bene didžiausias šio proceso trūkumas - didelė kaina už technologijas, kurių dėka CO2 surenkamas iš taršos šaltinių - elektrinių, gamyklų ir transportuojamas į saugyklas. Požeminėje saugykloje 1000 kubinių metrų CO2, naudojant slėgį, yra suspaudžiama daugiau nei 300 kartų, iki vos 3 kubinių metrų.
Tokios saugyklos yra įrengiamos natūraliose ertmėse, iš kurių, prieš pradedant laikyti jose CO2, buvo išsiurbta nafta arba dujos. Unikalų projektą nuo 1996-ųjų Šiaurės jūroje vykdo Norvegijos valstybinė kompanija „Statoil". Išgaudama Šiaurės jūroje gamtines dujas, iš jų išskirtą anglies dioksidą „Statoil" km gylyje po jūros dugnu esančiuose kalkakmenio sluoksniuose laiko apie 1 mln. tonų CO2 per metus. Didžiosios Britanijos mokslininkai savo šaliai taip pat siūlo panaudoti turimus povandeninius žemės plotus CO2 saugoti.
Skaičiuojama, kad ši šalis savo teritoriniuose vandenyse galėtų saugoti apie 150 mlrd. tonų anglies dioksido ir vien iš licencijų saugoti čia CO2, atgabenamą iš Danijos, Vokietijos ar Lenkijos, kasmet galėtų uždirbti per 18 mlrd. litų. JAV mokslininkai, tyrinėdami anglies dvideginio saugojimo po žeme galimybes, žengė dar toliau. Jie ištyrė, jog į atmosferą išmetamas CO2 gali pasitarnauti racionalesniam naftos išgavimui, t.y. aplinkosaugos problemų sprendimai gali būti pagrįsti ir ekonomiškai.
Šiuo metu technologijos neleidžia iki galo eksploatuoti naftos telkinių, mat likus nedidelei jos koncentracijai, „juodojo aukso" nebeapsimoka siurbti. Požemines ertmes vietoj naftos užpildžius pramonės išskirtu CO2, išstumiami naftos likučiai, tad gamtos turtai panaudojami daug efektyviau. Pavyzdžiui, bendrovė „Shell", pritaikiusi CO2 injekcijas į baigiamą eksploatuoti naftos telkinį Teksase, stipriai padidino išgaunamą naftos kiekį. Taip išspręstos iškart dvi problemos - atmosfera apsaugoma nuo CO2, o gamtos ištekliai naudojami racionaliau.
Pasak K.Deiviso, šios technologijos yra nepaprastai svarbios, mat, nepaisant šylančio klimato, CO2 išmetimas ir toliau didėja. Pagal prognozes, iki 2030 metų vien akmens anglies, kuri yra vienas didžiausių planetos teršalų, suvartojimas gali išaugti iki 70 procentų. Norint sukurti visuotinę CO2 saugojimo sistemą, reikia politinių sprendimų, skatinančių ne išmesti CO2 į atmosferą, o jį kaupti ir net naudoti žmonių gerovei.
