JAV mokslininkai siūlo nežemiškų civilizacijų ieškoti dairantis naktį šviečiančių jų miestų kitose planetose.
Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantys kosmonautai dažnai grožisi naktį šviečiančiais mūsų planetos miestais. Dabar atkreipti dėmesį į dirbtinio apšvietimo pašvaistes siūlo ir mokslininkai, teigiantys, kad tai gali būti veiksmingas nežemiškų civilizacijų paieškos kosmose būdas, praneša „Space.com“.
Harvardo universiteto (JAV) astrofizikas Abrahamas Loebas ir Prinstono universiteto astronomas Edwinas Turneris iškėlė daugeliui savaime suprantamą prielaidą, kad nežemiškos civilizacijos jų gyvenamuose pasauliuose tamsiuoju paros metu savo miestuose naudotų dirbtinį apšvietimą.
„Mudu su Edu kartu vykome į konferenciją Abu Dabyje, skirtoje naujiems nežemiškos gyvybės paieškos būdams, ir kartu dalyvavome jos dalyviams surengtoje ekskursijoje į netoliese esantį Dubajų. Šis miestas naktį yra taip stipriai apšviestas, kad jį lengvai galima įžiūrėti iš kosmoso. Tai mums ir pasiūlė šią idėją", – sakė A. Loebas.
Žemėje naudojamas dviejų tipų dirbtinis apšvietimas – šiluminis (tokią šviesą skleidžia kaitrinės elektros lemputės) ir kvantinis (fluorescencinės lempos ir šviesos diodai). Abiejų šių dirbtinio apšvietimo tipų spalvų spektras skiriasi nuo natūralių šviesos šaltinių, tokių kaip ugnikalniai, todėl tai gali būti nežemiškų civilizacijų egzistavimo požymis, sakoma pranešime.
Pasak A. Loebo ir E. Turnerio, vadinamoji šviesos tarša nežemiškų civilizacijų miestuose yra ne toks jau ir fantastinis gyvybės Visatoje paieškų būdas. Siekdami įvertinti tokių ateivių miestų „švyturių" paieškos prasmingumą, abu mokslininkai pirmiausia apskaičiavo šio metodo efektyvumą mūsų Saulės sistemoje. Jie įsivaizduojamą nežemišką civilizaciją „apgyvendino“ Koiperio juostoje, mūsų sistemos dalyje už planetų orbitų ribos, kurioje, manoma, sukasi trilijonai ar dar daugiau kometų. Koiperio juosta tęsiasi 30 – 50 astronominių vienetų (astronominis vienetas – atstumas nuo Žemės iki Saulės).
Mokslininkai apskaičiavo, kad Tokijo dydžio metropolis, kurio skersmuo siektų apie 50 kilometrų, būtų gerai matomas šiuolaikiniais teleskopais iš Žemės, jei būtų viename iš Koiperio juostos dangaus kūnų už maždaug 50 astronominių vienetų nuo mūsų planetos. Dar daugiau: Tokijo dydžio miestas būtų matomas net ir tuo atveju, jei būtų Oorto debesyje už 1 000 astronominių vienetų. Tiesa, šiuo atveju reikėtų naudoti patį stipriausią „Hubble" kosminio teleskopo režimą.
Taigi, daro išvadą mokslininkai, naujos kartos teleskopais įmanoma aptikti dirbtinį apšvietimą už Saulės sistemos ribų esančiose planetose, jei tik jose egzistuotų nežemiškos civilizacijos.
Šiame tyrime nedalyvavęs Masačiusetso Technologijos instituto (MIT) astrofizikas Maxas Tegmarkas pareiškė, kad šis tyrimas „atveria naują nežemiškų civilizacijų paieškos langą". „Aš nemanau, kad įžiūrėsime beisbolo stadioną Plutone, bet mes turėtume atmesti visas išankstines prielaidas apie tai, kaip galėtų gyvuoti nežemiškos civilizacijos, ir ieškoti jų visais įmanomais būdais“, – sakė jis.
Tamsioji Žemės pusė su virš didelių miestų esančiomis dirbtinio apšvietimo pašvaistėmis yra 600 000 kartų tamsesnė už Saulės apšviestą mūsų planetos pusę. Dabar naudojami teleskopai galėtų pamatyti naktinio apšvietimo požymius šiek tiek didesniu atstumu, nei 1000 astronominių vienetų, tai yra, Saulės sistemos pakraštyje.
„Artimiausia mums žvaigdė yra 100 kartų toliau, nei šis atstumas. Kad būtų galima įžiūrėti naktį šviečiančius miestus mums artimiausios žvaigždės gyvybės zonoje skriejančioje egzoplanetoje, prireiktų teleskopo, kurio veidrodžio skersmuo būtų bent 100 kartų didesnis, nei „Hubble" kosminio teleskopo“, – pridūrė M. Tegmarkas.
Tačiau mokslininkai mano, kad nauja antžeminių ir kosminių teleskopų karta pajėgtų aptikti aplink tolimas žvaigždes gyvybės zonose skriejančių egzoplanetų dirbtinį apšvietimą, jei jų filtrai būtų nustatyti taip, kad būtų galima identifikuoti LED ar kitų dirbtinių šviesos šaltinių spektrą. Tik šiuo atveju naktinė tokių planetų pusė turėtų šviesumu beveik prilygti jų dieninei pusei, sako mokslininkai.
Kita galimybė – ieškoti ateivių miestų toli nuo artimiausių žvaigždžių gyvybės zonų, kur gamtinės sąlygos leidžia egzistuoti skystam vandeniui. Tai būtų tam tikras Koiperio juostos ekvivalentas. Tokios egzoplanetos atspindėtų mažiau žvaigždžių šviesos, nes būtų toliau, todėl bet kokia iš ten sklindanti dirbtinė šviesa būtų lengviau aptinkama. Jeigu tokie miestai naktį būtų apšviesti taip pat ryškiai, kaip ir Žemėje, tokią dirbtinę šviesą būtų įmanoma aptikti ir dabartinėmis kosminėmis observatorijomis, mano A. Loebas.