Ozono sluoksnis šią žiemą patyrė precedento neturinčią žalą Arktyje dėl šalto oro aukštesniajame atmosferos sluoksnyje.
Apie tai paskelbė Pasaulinė meteorologijos organizacija Europos geomokslų sąjungos kasmetiniame susitikime Vienoje, praneša BBC. Kovo pabaigoje stratosferoje virš Arkties ozono sluoksnis buvo sumažėjęs 40 proc., kai anksčiau daugiausia buvo suplonėjęs 30 proc. Ozono sluoksnis saugo nuo odos vėžio, bet dėl reakcijų su pramoniniais chemikalais jis ima irti.
Šie chemikalai yra ribojami JT Monrealio protokolu, tačiau jie taip ilgai išlieka atmosferoje, kad žala, manoma, daroma dešimtmečiais. Ardomosios reakcijos dar yra skatinamos šaltų oro sąlygų stratosferoje. Antarktidoje tai yra kasmetinis reiškinys – čia jis gavo terminą „ozono skylė“, tuo metu Arkties situacija yra mažiau aiški, kadangi stratosferos oras čia yra mažiau prognozuojamas.
Šią žiemą Arkties regione žemės lygyje buvo nepaprastai šilta, tuo metu temperatūra 15–20 km virš Žemės paviršiaus staiga krito.
„Ozono praradimo laipsnis konkrečią žiemą priklauso nuo meteorologinių sąlygų“, – teigia Michelis Jarraud, Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) generalinis sekretorius. „2011 metų ozono praradimas rodo, kad turime likti budrūs ir akylai stebėti situaciją Arktyje ateinančiais metais“, – priduria jis.
Ozono nykimas leidžia didesniam žalingų ultravioletinių B tipo spindulių kiekiui prasiskverbti per atmosferą. O jie siejami su išaugusiu odos vėžio, kataraktos ir imuniteto sistemos silpnėjimo atvejų skaičiumi. Kovo pabaigoje vėjas varė suplonėjusio ozono sluoksnio zoną per Grenlandiją ir Skandinaviją.
PMO įspėja čia gyvenančius žmones atkreipti dėmesį į nacionalinius perspėjimus ir ozono lygmens prognozes.
Monrealio protokolas, dėl kurio buvo susitarta 1987, palaipsniui likviduoja ozoną ardančius chemikalus – tokius kaip plačiai naudoti chlorfluormetanai.
Kai kurių jų vartojimas tęsiasi daug mažesniu lygmeniu, vargingesnėms šalims suteikiant daugiau laiko, per kurį jos turi atisakyti medžiagų, svarbių kai kurioms jų pramonės šakoms. Ir nors šių chemikalų koncentracija atmosferoje mažėja, jie gali ten išlikti dešimtmečius. Manoma, kad Antarktikos ozono skylė neužsitrauks iki 2045–2060 m.
