Prancūzijos tyrėjai neolito laikų archeologinėje vietovėje Arabijoje aptiko seniausią natūralų perlą, leidžiantį manyti, kad perlų austres žvejoti pirmieji pradėjo šio pasaulio regiono gyventojai.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Um al Kuvaino emyrate atrastas perlas, kaip manoma, siekia maždaug 5547–5235 metus prieš Kristų, praneša „Discovery News“.
„Gemologai ir juvelyrai išpopuliarino teiginį, kad seniausias pasaulyje perlas yra 5 tūkst. metų senumo Jomono perlas iš Japonijos. Tačiau atradimai pietrytinėse Arabijos pakrantėse rodo, kad tai netiesa“, – žurnale „Arabian Archaeology and Epigraphy“ rašė Vincentas Charpentieras, Sophie Mery ir kolegos iš Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos archeologinės misijos JAE.
Maždaug 7,5 tūkst. metų senumo 0,18 centimetro skersmens perlas yra tik vienas iš nesenų Arabijos pusiasalio archeologinių vietovių radinių.
Per keletą metų tyrėjai iš viso atkasė 101 neolito laikų perlą, kurie randami didelių perluočių Pinctada margaritifera ir daug mažesnių perluočių Pinctada radiata kriauklėse. Pastarosios rūšies kriaukles lengviau rinkti, jose randami perlai yra aukštesnės kokybės.
„Archeologinių perlų radiniai atskleidžia senovės žvejybos tradicijas, kurios šiandien nebeegzistuoja“, – teigia tyrėjai.
Nors perlus rinkti nardant buvo sudėtinga ir pavojinga, tai buvo svarbus vietos neolitinių visuomenių ekonomikos resursas.
Didelės P. margaritifera geldutės naudotos kabliukams gaminti, kuriais gaudyti tunai ir rykliai, o apvalios formos perlai rinkti dėl estetinės jų vertės ir naudoti laidojimo apeigoms.
Iš tiesų Um al Kuvaino perlas, kuris nėra pragręžtas, rastas kape. Anot tyrėjų, vietos nekropolio radiniai atskleidžia, kad perlai dažnai buvo dedami ant mirusiojo veido, dažniausiai – virš viršutinės lūpos.
V tūkstantmetyje prieš Kristų pilnai pragręžti natūralūs perlai buvo siejami su vyrais, o pusiau pragręžti – su moterimis.
„Šiame regione perlai vis dar užima svarbią vietą. Šiandien jie vis dar yra svarbiausiu, identifikuojančiu „elementu“, – tvirtino tyrėjai.
