Gali būti, kad Didysis sprogimas anaiptol nebuvo pradžia. Kai kurie fizikai siekia įrodyti, kad Visatos pradžia nebuvo tokia paprasta.
Pagal populiariausią fizikos teoriją laikas, erdvė ir materija atsirado iš taško, kuris prieš apytiksliai 13,7 milijardo metų sprogo ir pradėjo procesus, kurie suformavo viską, kas dabar egzistuoja. Šis fenomenas vadinamas Didžiuoju sprogimu.
Tačiau fizikas seras Rodžeris Penrouzas siekia įrodyti, kad Visatos pradžia nebuvo tokia paprasta. Remdamasis duomenimis, gautais analizuojant kosminį mikrobangų foną, mokslininkas teigia, kad Didysis sprogimas cikliškai kartojasi ir kiekvienąkart sukuria naują Visatą.
R. Penrouzo skaičiavimais, mūsų Visata yra nei pirmoji, nei paskutinė, kuri atsirado iš tankiai suspaustos ir labai tvarkingos masės ir ilgainiui tapo tokia sudėtinga, kokia ji yra dabar. Būtent į didelį tvarkos laipsnį, kuris, atrodo, egzistavo Visatai gimstant, fizikas ir atkreipė dėmesį. Dabartinis Didžiojo sprogimo modelis šios tvarkos negali paaiškinti, nebent ji būtų atsiradusi dar prieš jį.
Kosminio mikrobangų fono žemėlapis yra margas dėl temperatūros svyravimų skirtingose ankstyvosios Visatos vietose.
Pagal mokslininko hipotezę, kiekviena Visata savo gyvavimo pabaigoje grįžta į žemos entropijos būseną, kai viskas yra palyginti tvarkinga. Entropiją iš Visatos išsiurbia juodosios skylės. Galiausiai ir jos pačios išgaruoja, palikdamos Visatą tvarkingą. Nebegalėdama plėstis toliau, ji sukrenta pati į save, susispausdama į labai tvarkingą sistemą, kuri parengia sceną kitam Didžiajam sprogimui.
Palyginti su kitomis Visatos atsiradimo hipotezėmis, R. Penrouzo idėja yra palyginti racionali. Be to, fizikas teigia radęs jai įrodymų kosminiame mikrobangų fone (KMF). Šios mikrobangos, kaip manoma, atsirado praėjus 300 tūkstančių metų nuo Didžiojo sprogimo ir dabar yra persmelkusios Visatą. Kosminiu masteliu 300 tūkstančių metų tėra akimirksnis, todėl pagal KMF savybes mokslininkai žino, kaip Visata atrodė iškart po gimimo.
Pagal tradicinį modelį temperatūros svyravimai kosminių mikrobangų fone turėtų būti chaotiški, tačiau R. Penrouzas su kolega šių bangų žemėlapyje rado labai aiškių apskritimų, turinčių tą patį centrą. Šie apskritimai žymi sritis, kuriose radiacijos temperatūros pokyčiai yra daug mažesni. Fiziko nuomone, jie atsirado per juodųjų skylių susidūrimus traukiantis ankstesnei Visatai.
Žinoma, tokia įrodymai dar nereiškia, kad šiuolaikinės fizikos pagrindus reikės keisti iš esmės - bent jau kol kas. R. Penrouzo darbą peržiūrės kritiškai nusiteikę kolegos, o ir pačioje teorijoje yra teiginių, kuriuos reikės įrodyti. Tačiau idėja yra nauja ir verta pasukti galvą. Norintys tai padaryti gali parsisiųsti mokslinio darbo anglišką PDF versiją iš čia.
