Eilinė tolima ir didelė egzoplaneta būtų tapusi beveik įprastiniu astronomu atradimu, jei ne vienas išskirtinis jos bruožas – ypatingai ekstremali temperatūrų kaita skirtingais metų sezonais. Planetos keistenybes tyrinėjo Gregas Laughlinas ir jo kolegos iš JAV Kalifornijos universiteto (UC Santa Cruz).
Aptikto pasaulio parametrus tyrinėti padėjo „Spitzer“ orbitinis teleskopas. NASA/JPL-Caltech nuotr.
Egzoplanetos, pavadintos HD 80606b, metai tęsiasi 111,4 parų. Kadangi įvairių egzoplanetų metų trukmė būna labai skirtinga, šis faktas mokslininkų nenustebino. Tačiau dar niekur nebuvo stebėtas toks staigus ir didelis temperatūrų šuolis keičiantis sezonui. Tarkim, klimatui „šylant“ (jei laikytume, kad jo temperatūrą HD 80606b apskritai būna „vėsi“), tik per 6 valandas atmosferos temperatūra išauga nuo 527 iki 1227 laipsnių pagal Celsijų. Žodžiu, kaip tikroje „pragaro krosnyje“.
„Mes matome planetą, kuri egzistuoja ypatingai ekstremaliomis sąlygomis – sakė Gregas Laughlinas. – Ji sugeba įkaisti ir atvėsti nepalyginamai greičiau, nei Žemė“.
Kompiuterinio modeliavimo duomenys rodo, kaip egzoplanetoje keičiasi sezonai. Pradiniai modeliavimo duomenys gauti stebinti planetos užtemimus. NASA/JPL-Caltech nuotr.
Žemės atveju sezonų kaitą lemia nedidelis planetos pasvirimo kampas ir orbitos plokštuma, o pats atstumas nuo Žemės iki Saulės kinta nedaug, tuo tarpu audringą HD 80606b temperatūrų kaitą lemia būtent orbitos ištęstumas.
Jeigu šis gigantas skrietų Saulės sistemoje, tai labiausiai nutolusiame taške nuo žvaigždės jis išsidėstytų maždaug tarp Veneros ir Žemės, o artimiausiame taške priartėtų prie Saulės arčiau, nei Merkurijus. Žvaigždės spinduliavimo srautas, tenkantis egzoplanetai, dėl orbitos ištęstumo keičiasi 828 kartus.
Astronomų teigimu įvykiai, vykstantys dieninėje planetos pusėje, kuomet ji yra arčiausiai žvaigždės, primena savotišką „sprogimą“ – staigus spinduliavimo srauto padidėjimas labai greitai įkaitina planetos atmosferą, dėl to formuojasi didžiuliai vėjo srautai, judantys link naktinės planetos pusės. Vėjo greitis vietomis siekia 4,8 km/s.
Tuo pačiu planeta sukasi aplink savo ašį ir visas šis procesų derinys suformuoja įspūdingas audras, kurios tolydžio rimsta planetai tolstant nuo žvaigždės.
Nesunku atspėti, jog tokios sąlygos visiškai nepalankios mums įprastai ir galbūt apskritai bet kokiai gyvybei. Be to, ši planeta nepanaši į Žemę ir pagal kitus parametrus – pavyzdžiui, šios dujinės planetos masė yra 4 kartus didesnė už Jupiterio.
Išsamų straipsnį apie šį atradimą paskelbė žurnalas „Nature“.
