Vartotojų duomenų vagystės metodų pagrindą dažnai sudaro socialinė inžinerija – būsima auka įviliojama į kenkėjišką tinklalapį arba įkalbama atsiversti paštu atsiųstą kenkėjišką failą. Tačiau ne visada paprasta atpažinti tokį pranešimą – tai patvirtina ir Lietuvos vartotojų apklausos, atliktos 2012 m. rugsėjo mėnesį A.W.Olsen & Partners bendrovės pagal „Kaspersky Lab“ užsakymą, duomenys.
Tyrimo metu 70 proc. vartotojų prispažino negalintys atpažinti netikro pranešimo arba netikro tinkalalapio. Šis rodiklis gerokai viršija pasaulinį, kuris sudaro 50 proc., skelbiama „Kaspersky Lab“ pranešime.
Didžioji netikrų pranešimų dalis atsiunčiama elektroniniu paštu arba per socialinius tinklus. Kibernetiniai nusikaltėliai labiausiai siekia gauti nelegalią prieigą prie prisijungimo duomenų socialiniuose tinkluose, banko ir mokėjimo realiuoju laiku sistemose, taip pat interneto parduotuvėse. „Kaspersky Lab“ teigimu, 2012 m. liepą 68 proc. netikrų pranešimų buvo siunčiami siekiant pavogti duomenis.
Kad masinio siuntimo metodika veiksminga, netiesiogiai liudija gauti duomenys: 27 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų paminėjo, kad jau buvo susidūrę su įtartinais laiškais socialiniuose tinkluose arba savo pašto dėžutėse, gavę laiškų banko vardu (socialinio tinklo arba kitų paslaugų) prašant paskelbti konfidencialią informaciją.
Taip pat 25 proc. Lietuvos vartotojų prisipažino, kad atvertus tokį laišką kompiuteris buvo užkrėstas virusu, o 11 proc. įvedė asmeninę arba finansinę informaciją į įtartinus interneto tinklalapius.
