Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.
5. „Nulaužiamos“ mašinos
Kas yra baisiau už jus persekiojančią mašiną? Mašina, kuri staiga nustoja jums paklusti. Kalbame apie moderniąsias mašinas, kuriose instaliuotos įvairiausios technologijos.
Pasak naujų pranešimų, šiuolaikinėse „technologizuotose“ mašinose instaliuotose sistemose – stabdžiuiose, pavarose, etc. – yra instaliuotos kompiuterinės programos. Taip pat vis labiau populiarėja į automobilį įmontuotos navigacijos sistemos, išmanieji telefonai. Nors šie patobulinimai siūlo daug naujų patogumų ir žada padidintą saugumą, jie taip pat padaro automoblį kur kas lengvesniu grobiu vagims, šnipams ir kibernetiniams teroristams. Trumpai tariant, asmuo su tinkamais įgūdžiais gali „įsilaužti į mašiną“ ir perimti jos kontrolę.
4. Automobilių numerių skeneris
Jei vairuojate automobilį, yra didelė galimybę kad kažkur guli segtuvas su jo nuotraukomis ir nurodytomis vietomis, kur padarytos nuotraukos. Sumažėjus kaštams, policijos departamentai visur diegia automobilių numerių skenerius, kurie padaro milijonus įrašų. Juos galima rasti daug kur – ant policijos automobilių, pastatų, tiltų, šviesoforų, etc. Jie fiksuoja kiekvieną pravažiuojantį automobilį, o surinktą informaciją siunčia į policijos duombazes.
Reikia paminėti, kad nors šios strategijos tikslas yra greičiau sulaikyti pavojingus nusikaltėlius, dauguma iki šiol tokiu būdu sugautų pažeidėjų yra tie, kurie reikiamu laiku nepasikeitė automobilių numerių ir toliau važinėjo su nebegaliojančiais. JAV Aukščiausiasis teismas uždraudė policijai sekti individą su GPS, jei prieš tai nebuvo gautas teisėjo leidimas. Tačiau niekur nėra draudimo, kuris neleistų asmens sekti, naudojant skenerius.
3. Kinect technologija
Nenorėdama nusileisti televizorių kūrėjams, „Microsoft“ sukūrė savo stebėjimo technologiją, žinomą kaip „Kinect“. Tai tarsi „tylus stebėtojas“ daugelio asmenų namuose – jis dar labiau paplis pradėjus aprdavinėti „Xbox One“. Yaip yra todėl, kad ši technologija privalo visados būti įjungta – ji turi būti pasiruošusi balso komandoms ar judesiams net tada, kai „Xbox“ išjungtas.
Taigi, jei netoli šios technologijos praleidžiate daug laisvalaikio, susitaikykite su mintimi, kad jūsų veiksmai, balsas ir net širdies ritmas yra nuolat įrašomi. „Microsoft“ teigia, kad jie neperkelia duomnenų į savo serverius be klientų sutikimo ir tikrai neperduoda informacijos Nacionalinei saugumo agentūrai. Tačiau nepamirškite, kad tas pats buvo žadama ir dėl „Skype“ informacijos.
2. Smegenų antspaudai
Mokslininkai išmoko kaip naudojant elektroencefalografiją atskleisti, kokia informacija slepiasi žmoguas smegenyse. Veikimo principas: asmeniui rodomi vaizdai ar žodžiai ir įrašomos elektroninės smegenų bangos. Pagal tai jau galima išsiaiškinti, ar žinote tam tikrus dalykus ir įvertinti emocinę būklę.
2008 metais Izraelyje įsikūrusi saugumo kompanija pranešė ketinanti kurti technologiją, kuri padidintų saugumą oro uostuose - vietoje to, kad būtų tikrinami jūsų lagaminai ar batai, būtų tikrinamos jūsų smegenys. Taigi, jei atrodysite susirūpinęs arba jūsų smegenys reaguos į bombos paveikslėlį, į lėktuvą nebelipsite.
Beje, tokios technologijos apteikiama informacija teisme priimama kaip įrodymas. Ji taip pat gali būti naudojama siekiant išsiaiškinti, ar asmuo prisimena kokį nors įvykį ar ne. Turint omeny, kad klaidos galimybė yra mažesnė nei vienas procentas, galima tikėtis, kad tokie „smegenų antspaudai“ netrukus pakeis melo detektorius.
1. Implantuojami sensoriai
Mokslininkai JAV ir Didžiojoje Britanijoje kuria implantuojamus biosensorius, kurie leis registruoti gyvybinius signalus ir perduoti informaciją apie organizmo būklę. Tokie sensoriai, implantuoti į kūną, gali nurodyti kraujo spaudimo pokyčius, gliukozės lygį, širdies ritmą. Taip pat iš sensorių teikiamos informacijos galima nustatyti, ar pakito individo elgesys ir ar tai nulemia koks nors susirgimas.
Pirmiausiai šie sensoriai kuriami asmenims, dirbantiems pavojingus darbus (pvz., kariams) ir sergantiems sunkiomis ligomis. Tokiems individams susitaikyti su sensorių implantavimu gali tekti gana greitai – asmeninio privatumo jie atsisakytų dėl galimybės būti nuolat stebimi gydytojų.
