Mokslinių duomenų klastojimas ir interesų konfliktų susidūrus su komerciniais tyrimų taikymais slėpimas yra kur kas labiau paplitęs, nei manyta, atskleidė D. Britanijoje atliktas tyrimas.
Pasak jo vadovo daktaro Daniele‘o Fanelli, dirbančio Edinburgo universitete, tokie plačiai nuskambėję mokslinių falsifikacijų atvejai, kaip Pietų Korėjos mokslininko Hwango Woo-Suko klastoti žmogaus kamieninių ląstelių tyrimų rezultatai, nėra jau tokie neįprasti, kaip atrodo. „Daugėja įrodymų, kad išaiškėjusios apgavystės tėra tik ledkalnio viršūnė, o daugelis sufabrikuotų tyrimų autorių niekuomet nebus demaskuoti“, - sakė jis dienraščiui „Times“.
Edinburgo universitete atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad 1 iš 7 apklaustų mokslininkų teigia žinantis, kad jo kolegos yra rimtai pažeidę nustatytą mokslinių tyrimų tvarką klastodami jų rezultatus. Apie 46 proc. apklaustų mokslo darbuotojų tvirtina susidūrę su kolegų „abejotinu elgesiu“, kai būna pateikinėjami savo nuožiūra atrinkti duomenys ar dėl tyrimo finansuotojų spaudimo keičiamos jo išvados.
Tačiau atsakydami į klausimą apie savo pačių elgesį, tik 2 proc. apklaustų mokslininkų prisipažino patys klastoję rezultatus.
Tyrimo apžvalga paskelbta internetiniame mokslo žurnale „PLoS One“. Jis remiasi daugiau nei 20 1986 – 2005 metais atliktų mokslininkų apklausų išvadomis.
