Šį kartą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja patarėja pagyvenusių asmenų klausimais Audrone Morkūniene, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentu, įmonės „Luminor investicijų valdymas“ vadovu Šarūnu Ruzgiu bei Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu diskutuojame, ar verta dalyvauti II-os pakopos pensijų fonduose vyresnio amžiaus žmonėms: ko iš jų gali tikėtis tie, kuriems iki pensijos liko vos keleri metai ir kokias dar alternatyvas jie gali rinktis.
Geriau sukaupti mažiau, negu nieko
- Vyresni žmonės kartais sako, kad dabar, kai iki pensijos liko nedaug laiko, pradėti kaupti II-oje pakopoje jau neapsimoka, nes per trejus, penkerius ar net dešimt metų didelės sumos gaudamas, tarkim, vidutinį atlyginimą nesukaupsi. Ar jie teisūs?
Š. Ruzgys: Tikrai ne. Geriau sukaupti nedaug, negu nedaryti nieko. Gal jų sukauptos sumos nepakaks įsigyti anuitetui, nepakaks ir periodinėms išmokoms, bet ir nedidelė papildoma suma – vienkartinė išmoka sulaukus pensijos tikrai pravers. Argi blogai, jei išeidami į pensiją turėsite, tarkim, 2 tūkst. eurų santaupų?
A. Morkūnienė: Nuo šių metų pradžios atnaujinta II-a pakopa labai skiriasi nuo tos, kuri buvo, kai tik parsidėjo pensijų kaupimas. Kai 2004 metais atsirado tokia galimybė, žmonės skaičiavo, kiek laiko liko kaupti, kiek dėl dalyvavimo kaupime sumažėtų „Sodros“ pensija, ar tas kaupimas padengtų jos sumažėjimą. Jei žmogus dabar pradėtų kaupti, „Sodros“ pensija jau nemažėtų – kiek stažo ir įmokų jis yra sukaupęs, iš tiek ir bus skaičiuojama, nes įmokos į II-os pakopos fondus mokamos ne atskaitant jas iš įmokų „Sodrai“, o papildomai. Tiesa, po mokesčių reformos vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus pajamos į rankas dėl kaupimo iš esmės nesumažėja, o dėl valstybės paskatos sukaupiama didesnė suma. Todėl dabar žmogus skaičiuoja ne koks ryšys tarp kaupimo II-oje pakopoje ir būsimos „Sodros“ pensijos, bet ar jis šiandien gali dalį savo atlyginimo, pavyzdžiui, kiek daugiau negu 30 eurų nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), atidėti ateičiai.
Beje, vyresni žmonės gana aktyviai dalyvauja kaupime. Daugiau nei 240 tūkst. žmonių arba net 60 proc. tų, kuriems iki pensinio amžiaus liko tik 10 metų, kaupia II-os pakopos fonduose. Iš tų, kuriems liko 5 metai, kaupia apie 30 proc. arba daugiau nei 130 tūkst., o tarp tų, kuriems liko 3 metai iki pensijos, kaupia 17 proc. arba beveik 70 tūkst. žmonių.
Š. Ruzgys: Labai svari priežastis kaupti – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės paskata. Tarkim, jei atlyginimas 1000 eurų, 3 proc., kuriuos pervesite į pensijų fondą, sudarys apie 30 eurų. Ar tai tokia reikšminga suma dabar, kad būtų sunku ją atidėti? Vargu. Bet nepravalgydamas 30 eurų per mėnesį, kaupiantis žmogus iš tiesų kas mėnesį ateičiai atidės net 46 eurus, nes papildomai iš valstybės į savo sąskaitą gaus dar apie 16 eurų. Žinoma, pagal Gyvenimo ciklo fondų (GCF) koncepciją vyresnio amžiaus kaupiančiųjų lėšos investuojamos konservatyviau negu jaunesnių, nes iš turto kaupimo stadijos pereinama į jo išsaugojimo stadiją, todėl investicijų pajamingumas bus ne 5-7, o maždaug 2-3 proc., tačiau tai vis tiek daugiau negu infliacija ar nulinės bankų palūkanos. Ir daugelis tai supranta – apie 90 proc. dirbančiųjų kaupia papildomai II-oje pensijų pakopoje. Dalis tų, kurie nedalyvauja šioje sistemoje, pasirinko kitus kaupimo būdus, o likusieji turėtų dar kartą apsvarstyti įvairias alternatyvas ir nuspręsti, kokiu būdu kaups, nes pasirūpinti didesnėmis savo pajamomis senatvėje tikrai turėtų visi.
M. Jansonas: Tie žmonės, kurie nesinaudoja alternatyviais investavimo ir pajamų ateičiai užsitikrinimo būdais, o iki pensijos jiems liko vos keleri metai, dalyvaudami II-oje pakopoje bent šiek tiek sukaups. Tai geriau, negu nieko. Juo labiau, kad kuo mažiau laiko lieka iki pensijos, tuo mažesnė rizika, kad kaupimo sąlygos pasikeis arba, pavyzdžiui, pensinis amžius pailgės. Gal tie pensiniai fondai jiems daug neuždirbs, bet apsaugos pinigus nuo infliacijos. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad kol kas nežinia, kiek kainuos įsigyti anuitetą, o II-os pakopos fonduose sukauptais pinigais žmonės galės naudotis tik tada, kai gaus pensininko pažymėjimą – net jei jie kelerius paskutinius metus neturės darbo ar jų sveikata bus prasta ir pinigų prireiks, sakykime, operacijai, jie negalės savo investicijomis pasinaudoti anksčiau.
Š. Ruzgys: Iš tiesų galima suprasti žmonių norą visą sumą iš pensinio fondo atgauti vienu ypu. Tačiau būkime atviri – dalis gyventojų juos labai greitai išleistų ir vis tiek liktų tik su nedidele „Sodros“ pensija. Todėl valstybė ir numatė, kad išmokos iš II-os pakopos pensijų fondų žmonėms mokamos dalimis, tačiau ilgą laiką.
Kiek galima sukaupti
- Paskaičiuokime, kiek galėtų sukaupti žmogus, gaunantis vidutinį atlyginimą, jei iki pensijos jam liko 10 ar 5 metai.
A. Morkūnienė: Preliminari „Sodros“ pensijų skaičiuoklė rodo, kad tokį atlyginimą gaunantis žmogus, jei dabar nuspręs dalyvauti II-os pakopos fonde, per 10 metų galėtų sukaupti kiek mažiau nei 10 tūkst. eurų. Tai nemaža suma ir kaupti tikrai verta. Jei būtų sukaupta 10 tūkst. eurų ir daugiau, reikėtų įsigyti anuitetą. Tiesa, suma, kurią sukaupus privaloma pirkti anuitetą, laikui bėgant bus indeksuojama atsižvelgiant į bazinės pensijos dydį, infliaciją ir šalies ekonominę situaciją (įstatyme numatyta ją indeksuoti kas 5 metus), taigi, tikėtina, kad po 10 metų ji bus kiek aukštesnė ir pirkti anuitetą nebus privalu. Tokiu atveju žmogus gautų periodines išmokas iš kaupiamosios sąskaitos. Jei būtų kaupiama tik 5 metus, sukaupta suma būtų maždaug perpus mažesnė, bet manau, kad kaupti vis tiek verta, nes ji gerokai viršytų paties žmogaus sumokėtas įmokas, kadangi prie jų prisidėtų valstybės mokamos skatinamosios įmokos ir investicijų grąža. Toks žmogus sukauptų apie 4800 eurų, nors jis pats sumokėtų tik apie 2100 eurų įmokų, o valstybės įmokos sudarytų apie 1000 eurų. Šiuo atveju žmogus taip pat gautų periodines išmokas iš kaupiamosios sąskaitos.
Taip pat numatyta, kad kai kaupiančiam II-oje pakopoje žmogui lieka nedaug laiko iki pensijos, jo pinigai perkeliami į patį saugiausią gyvenimo ciklo investicinį fondą, ir tik jei pats kaupiantysis norėtų, jo santaupos būtų paliktos rizikingesniame, tačiau didesnę tikėtiną grąža generuojančiame fonde.
- Skaičiuoklė rodo, kad jei pradėtume kaupti net likus 3-ejiems ar vos vieneriems metams iki pensijos, sutaupytume tiek, kad prie pensijos gautume papildomai po kelis eurus. Bet ar verta tai daryti ir kaip bus galima pasinaudoti sukaupta itin nedidele suma?
A. Morkūnienė: Tokiems žmonėms rekomenduočiau pasinaudoti preliminaria pensijų skaičiuokle. Ji gana tiksliai parodys, kiek jie galėtų sukaupti, jei pradėtų dabar, nes kuo mažiau lieka laiko, tuo menkesnė ir galima prognozavimo paklaida. Tiems, kurie II-oje pakopoje dalyvauti pradėjo anksčiau, taip pat siūlyčiau pasinaudoti skaičiuokle, nes joje pateikti skirtingi scenarijai padės apsispręsti, ar verta toliau kaupti, ar geriau sugrąžinti sukauptas lėšas į „Sodrą“ ir atkurti dėl ankstesnės kaupimo formulės sumažėjusią „Sodros“ pensiją, ar paprasčiausiai sustabdyti kaupimą ir turėti daugiau pinigų kasdieniams poreikiams šiandien. Geriausia tai daryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros su el. parašu ar el. bankininkystės įrankiais – tokiu atveju skaičiuoklė naudosis realiais jūsų duomenimis ir prognozės bus kur kas tikslesnės.
Jei sukaupta suma mažesnė nei 3 tūkst. eurų, nesvarbu, jog skaičiuoklė rodys, kad prie pensijos kas mėnesį jums prisidės 3, 5 ar 7 eurai – visa suma bus išmokama vienkartine išmoka. Jei bus sukaupta nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, kas mėnesį bus mokamos periodinės išmokos, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst. eurų, kaip minėjau, reikės įsigyti anuitetą.
- Jei laiko iki pensijos liko nedaug, o žmogus norėtų II-oje pakopoje kaupti daugiau negu po 3 proc., ar jis gali tai padaryti?
A. Morkūnienė: Visi II-os pensijų pakopos dalyviai gali kaupti daugiau nei po 3 proc. Tereikia parašyti prašymą savo kaupimo bendrovei, kad pageidaujate mokėti papildomas įmokas. Jas gali pervedinėti pats kaupiantysis, taip pat galima sudaryti tiesioginio debeto sutartį ir bendrovė kas mėnesį pati nuskaičiuos aptartas sumas nuo jūsų sąskaitos.
Nuspręsti, kokią dalį dabar gaunamos algos norite ir galite kas mėnesį atidėti būsimai pensijai, teks patiems, bet būtų gerai, jei tam skirtumėte bent 6–10 proc. pajamų.
Alternatyvos: II-a pakopa, anūkai ar auksas
- Dažnas vyresniosios kartos atstovas negali pasigirti turįs daug žinių apie investavimą. Jei taip, II-os pakopos pensijų fondai, kuriuose sukauptų lėšų investavimu rūpinasi profesionalai, o nuo rizikos prarasti pervestus pinigus žmones saugo įstatymai, jam tinka geriausiai? Kaip dar žmonės, į kurių duris senatvė pasibels jau palyginti greitai, galėtų pasirūpinti, kad ji būtų sotesnė?
A. Morkūnienė: Raginčiau visų pirma pasinaudoti II-os pakopos teikiama galimybe šiek tiek atsidėti ateičiai, sakyčiau, „automatiškai“, nes susitaupyti pačiam kur kas sunkiau, kadangi nepatenkintų kasdienių poreikių ir norų, kuriems galite išleisti taupomus pinigus, visada buvo ir bus. Be to, kur tuos atsidėtus pinigus dėtumėte? Visi žinome, kokios dabar palūkanos už indėlį banke. Vyriausybė leidžia taupymo lakštus – tai tikrai neblogas, saugus būdas „įdarbinti“ atliekamus pinigus, bet, deja, ir už juos palūkanos kol kas nulinės. O jei žmogus niekada iki šiol nesiėmė jokių verslų, neinvestavo, artėjant senatvei juo labiau nenorės rizikuoti. Todėl manau, kad kaupti po truputį geriausia pensijų fonduose, kurių administravimo mokesčiai nėra dideli. Kolektyvinis pinigų investavimas tuo ir patrauklus, kad kiekvienas įdedame po nedaug, bet visi kartu turime gana didelę sumą, kurią „įdarbinus“, ji uždirbs daugiau nei tiesiog indėlyje gulintys pinigai. Kita vertus, kadangi sukauptų lėšų išmokėjimo būdai skiriasi, o vyresnio amžiaus žmonėms pinigų gali prireikti ir skubiai, siūlyčiau pasidomėti III-ios pakopos pensijų fondais, tačiau rizika ir administravimo mokesčiai ten didesni.
Š. Ruzgys: Žmonėms, kurie neturi laiko ar noro giliau domėtis įvairiomis investavimo galimybėmis, II-os pakopos pensijų fondai yra patikima alternatyva. Bet lėšos juose iki pensijos bus „užrakintos“, todėl rekomenduočiau apsvarstyti ir kitus būdus bei padalinti riziką. II-oje pakopoje kauptumėte būtent papildomai pensijai, o kitos investicijos būtų laisvai disponuojamas finansinis rezervas atsitikus nelaimei, netekus darbo ar tiesiog prireikus pinigų. Jei žmogus supranta, kaip veikia III-a pakopa, elektroninės prekybos fondai, skolinimosi platformos ir kiti investiciniai produktai ir turi galimybę, rekomenduočiau nedėti visų santaupų į vieną krepšelį. Pavyzdžiui, mes šeimoje stengiamės laikytis tam tikros finansinės drausmės: gavę atlyginimus sutartą dalį pinigų iš karto perkeliame į kitą sąskaitą – atidedame kaupimui ir investicijoms, o likusią dalį skiriame vartojimui. Tai apsaugo nuo pagundų išlaidauti. Bet jei alga nedidelė, maždaug iki dviejų VDU, II-a pakopa neginčijamai yra geriausias pasirinkimas, nes kaupti joje yra maždaug dvigubai pigiau negu III-e pakopoje, o daug žinių turėti nereikia. Žinoma, II-a pakopa ne panacėja, bet žmonėms, kurie nesupranta investavimo ir nenori į tai gilintis, o jų pajamos nedidelės, tai gana patikima papildoma finansinė pagalvė senatvėje ir būtų gaila, jei žmonės, kurie didesnėms alternatyvioms investicijoms nesiryžta ar neturi galimybių, ja nepasinaudotų.
Šiek tiek santaupų – kelių mėnesių rezervą neplanuotoms išlaidoms – reikia turėti, bet tikrai nereikia namie saugoti tūkstančių: pinigai turi dirbti, nes kitaip juos suvalgys infliacija.
M. Jansonas: Pasitarkite su artimu žmogumi, kuriuo pasitikite, ir kuris išmano daugiau, kaip turimus pinigus panaudoti racionaliai. Vieni gal butą nuomai įsigis ir turės nuolatinių papildomų pajamų, o prireikus didesnės sumos – parduos. Kiti gal sodą turi, kurį atėjus laikui parduos, tretiems tinkamiausias gali būti mūsų senelių ir prosenelių naudotas būdas – įsigyti aukso ar sidabro, pavyzdžiui, auksinių monetų. Svarbiausia nepamiršti, kad investuoti reikia į tai, ką suprantate, o sprendimą galima priimti tik tada, kai žmogui jau viskas aišku. Ir nesvarbu, ar jam 30 metų, ar 55-eri, ar 60.
Tikrai nenaudinga į ką nors investuoti, jei iš to uždirbsite 5 proc. palūkanų, bet anūkų būreliams, užsienio kalbų kursams ir kitiems būtiniems dalykams pinigų pritruks ir jiems tuo pačiu metu skolinsitės už 10 proc. arba teks visai tų dalykų atsisakyti. Jei tėvai ir vaikai vieni kitiems padeda – tai 100 proc. garantuota parama išėjus į pensiją, nes pati geriausia investicija yra į vaikus. Jei skirsite turimus pinigus vaikų ir anūkų tobulėjimui – kai jie ateityje turės gerai apmokamą darbą ar verslą, ir jums padės, kai išeisite į pensiją.
A. Morkūnienė: Gali būti situacijų, kai pinigai dabar verkiant reikalingi ir kiekvienas euras šeimoje yra suskaičiuotas. Bet jei jus nuo kaupimo stabdo nepasitikėjimas (pavyzdžiui, nerimaujate, ar ateityje atgausite savo pinigus), reikėtų paprasčiausiai labiau pasidomėti kaupimo ir investavimo sąlygomis – konkrečiai tuo, kas kelia nerimą ir sulaiko nuo kaupimo pensijai.
Žinau, kad daugelis turėjo nelabai malonios patirties su investiciniu draudimu gyvybės draudimo įmonėse – tikėjosi sukaupti reikšmingas sumas, bet taip neįvyko. Todėl remdamasi ir asmenine patirtimi patarčiau atskirti grynąjį draudimą (gyvybės, nuo nelaimingų atsitikimų/ligų) ir investavimą. O tiems, kurie niekada seniau jokių verslų nesiėmė ir nesidomėjo investavimu, būtent kaupimas pensijų fonduose turėtų būti labai patrauklus, nes tai nereikalaujantis didelių investicijų ir daug žinių įrankis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, galima iki šių metų birželio 30 d.
