Gyvensime vis ilgiau
Gal tam, kuris neteko palyginti jaunų savo artimųjų, taip ir neatrodo, tačiau statistika ir prognozės rodo, kad Lietuvos gyventojų amžius ilgėja ir ilgės. Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė po 65-ojo gimtadienio 2017 m. buvo 82,3 m. Tikėtina 65-erių sulaukusių vyrų gyvenimo trukmė buvo kiek mažesnė – 79,36 m., moterų – 84,3 m. Tai reiškia, kad sulaukę pensinio amžiaus, kuris nuo 2026 m. ir bus 65 metai, vyrai vidutiniškai gyvena daugiau kaip 14, o moterys daugiau kaip 19 metų.
Tai tikrai nemažai ir šio gyvenimo etapo finansiniu saugumu turime pasirūpinti patys. Juo labiau, kad Europos Komisijos 2018 m. paskelbta naujausia vidutinės amžiaus trukmės prognozė (Eurostat) rodo, jog per kelis artimiausius dešimtmečius vidutinė Lietuvos gyventojų – ir vyrų, ir moterų – gyvenimo trukmė toliau nuosekliai ilgės: 2030 m. sulaukusios pensinio amžiaus moterys šalyje vidutiniškai gyvens ilgiau kaip 21 m., daugiau kaip iki 86 metų, sulaukę pensinio amžiaus vyrai gyvens ilgiau kaip 16,5 m. ir sulauks daugiau kaip 81,5 metų. 2050 m. išėjusios į pensiją moterys vidutiniškai gyvens ilgiau kaip 23,5m. – iki 88,5 metų, vyrai daugiau kaip 19 m. – ilgiau kaip iki 84 metų. Iki 2070 m. pensinio amžiaus moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė perkops 90 metų, vyrų – priartės prie 87 metų.
Tiesa, yra ir kitokie skaičiai – tose pačiose lentelėse matome, kad 2017 m. vyrai vidutiniškai gyveno tik 70,7 m, o moterys 80,32 m. Jie rodo, kiek metų vidutiniškai nuo gimimo tikėtina gyvens tik gimęs žmogus. „Žmonės dažnai priima tikėtiną gyvenimo trukmę nuo gimimo kaip tą, kuri jiems vidutiniškai gali būti prognozuojama apskritai, ir sako, kad ji išties neilga, pensijoje gyvensime trumpai, todėl nereikia ja ir rūpintis. Bet tai tinka tik kūdikiui, ir tai ne kiekvienam. Tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kad žmogaus gyvenimo kelyje gali būti visokiausių įvykių – pagal tikimybes į jo būsimą gyvenimą įskaičiuojama ir galima mirtis kūdikystėje, ir žūtys jaunystėje dėl neatsakingo elgesio, avarijų, alkoholio vartojimo, o vyresniame amžiuje – ankstyva mirtis dėl širdies ligų ar vėžio“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja pagyvenusių žmonių klausimais Audronė Morkūnienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tikėtina būsimo gyvenimo trukmė nuo gimimo yra išvestinis rodiklis, atspindintis bendrą gyvenimo mūsų šalyje kokybę ir iš dalies jos gyventojų elgesį, o ateityje turėtų mažėti atvejų, šiuo metu gerokai trumpinančių vidutinę statistinę vyrų gyvenimo trukmę – mažės jaunų vyrų, savo noru pasitraukiančių iš gyvenimo, mirštančių nuo besaikio alkoholio vartojimo sukeltų ligų ar kitų rizikos faktoriams priskiriamų priežasčių. Kita vertus, priduria ji, akivaizdu, kad mūsų gyvenimo trukmė ilgėja kur kas sparčiau, negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse.
„Mes vejamės juos. Kartu keičiasi ir mūsų požiūris į tam tikro amžiaus žmogų. Tikriausiai prisimenate, kad buvo laikas, kai moterys į pensiją buvo išleidžiamos 55-erių ir jau buvo laikomos senutėmis, bet dabar kažin ar daug kas drįstų pavadinti tokio amžiaus sulaukusią moterį senyva, o jos pačios, taip pavadintos, tikriausiai įsižeistų“, – sako A. Morkūnienė.
Be to, greičiausiai ne tik gyvensime ilgiau, bet jausimės sveikesni ir stipresni. Dirbti ilgiau taip pat taps natūraliu dalyku. O ir išėjus į užtarnautą poilsį, norėsis ne tik ramiai sėdėti ant sofutės ar aplankyti anūkus, bet ir dažniau į teatrą nueiti, kur nors nuvykti. Tam taip pat reikės šiek tiek daugiau pinigų negu vien pavalgyti ir už butą bei kitus mokesčius susimokėti. Žinoma, galime tikėtis vaikų paramos, bet juk jautiesi geriau, kai esi nepriklausomas nuo kitų malonės, tiesa?
II-a pakopa – ir finansinė pagalvė ilgaamžiams
„Būtent dėl to, kad ilgėja gyvenimo trukmė, o metams bėgant apriboti savo poreikių nesinori arba jie gali net išaugti, pajamų sulaukus pensinio amžiaus klausimas tampa dar aktualesnis. Todėl ir privalome patys pasirūpinti, kad senatvėje jos būtų didesnės“, – pabrėžia A. Morkūnienė.
Dar viena priežastis kaupti papildomai pensijai nuo šių metų atnaujintoje II-oje pensijų pakopoje, kurios dalyviams valstybė siūlo itin palankias sąlygas – dėl emigracijos ir demografinių tendencijų šalyje daugėja pagyvenusių ir mažėja darbingo amžiaus žmonių, todėl net skiriant vis didesnę šalies biudžeto dalį išmokoms pensininkams, „Sodra“ nebus pajėgi išlaikyti pakankamo pensijų lygio, o sukaupę lėšų papildomoms išmokoms jausimės finansiškai saugesni.
A.Morkūnienė pabrėžia, kad svarstant, ar investuoti ir kiek investuoti į II-os pakopos pensijų fondus, reikėtų nepamiršti, kad nustatyto dydžio išmoka iš sukauptos sumos, jei ji būtų pakankama ir norėtumėte ją gauti, gali būti mokama ir iki gyvos galvos, kaip ir „Sodros“ pensija, net jei gyventumėte 100 metų ar dar ilgiau, kai, tarkim, indėlio banke lėšos jau seniai būtų pasibaigusios.
„Daugelis žmonių nori, kad tam tikra dalis santaupų II-oje pakopoje būtų paveldima. Tai suprantama. Tačiau svarstant visus variantus, pirmiausia reikia galvoti apie savo pajamas senatvėje, kad neatsitiktų taip, jog užuot palikę pinigų vaikams, sulaukę garbaus amžiaus tapsite jiems finansine našta, nes jei gyvensite labai ilgai, santaupų nebeužteks jums pačiam. Kadangi sąlygos kaupti dabar labai palankios, siūlyčiau stengtis sukaupti sumą, kurios pakaktų įsigyti standartinį ar atidėtąjį anuitetą ir užsitikrinti, kad papildomas išmokas gausite iki pat mirties, kaip ilgai begyventumėte“, – sako A. Morkūnienė.
Apsisprendusių kaupti daugėja
Faktai rodo, kad dauguma šalies gyventojų supranta, jog papildomais pinigais, kurie padės sulaukus pensijoje gyventi oriai, jie privalo pasirūpinti ir patys. Ir daro tai jau dabar. „Sodros“ duomenimis, per penkis šių metų mėnesius sudaryta beveik 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo II-os pakopos fonduose sutarčių. Iš jų kiek daugiau negu 3000 naujųjų sistemos dalyvių yra vyresni nei 40 metų šalies gyventojai.
„Keturi iš penkių, pasirašiusių sutartis nuo 2019 m. pradžios, kaupti pradeda iš karto maksimaliai – po 3 proc. nuo atlyginimo. Kaupti maksimaliai iki birželio 1 d. taip pat jau apsisprendė 75 tūkst. šalies gyventojų, kurie pensijų fondų dalyviais tapo anksčiau. Nusprendę iš karto pradėti kaupti ne po 1,8 proc., o po 3 proc., jie pasinaudos ir didesne paskata iš valstybės“, – sako „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, pridurdamas, kad šiemet kaupiantiems po 3 proc. valstybė kas mėnesį iš biudžeto prideda po 16,4 euro.
Anot jo, dauguma kaupusiųjų anksčiau jau apsisprendė toliau dalyvauti II-os pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Birželio pradžios duomenimis, įmokas už 2019 m. balandį jau buvo sumokėję 830 tūkst. šalies gyventojų, o nuo šių metų pradžios į jų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose jau buvo pervesta beveik 140 mln. eurų, iš kurių 41 mln. eurų – valstybės paskatų kaupimo dalyviams.
Šiemet tapti II-os pakopos pensijų sistemos dalyviais buvo pakviesta 152 tūkst. žmonių. Iš jų mažiau nei penktadalis per penkis šių metų mėnesius pareiškė kol kas nedalyvausiantys atnaujintoje pensijų kaupimo sistemoje, o kiti, tikėtina, prisijungs prie maždaug 1,3 mln. iki šiol kaupusių Lietuvos gyventojų. „Jei iki birželio 30 d. jie nenuspręs kitaip, kaupti papildomai pensijai naujai įtrauktieji į sistemą žmonės pradės nuo liepos“, – primena S. Jarmalis.
Panašius duomenis pateikia ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), skaičiuojanti, kad per paskutiniuosius metus II-os pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius nuo maždaug 1,297 mln. žmonių 2018 m. gegužės pabaigoje išaugo iki daugiau nei 1,308 mln.2019 m. gegužės pabaigoje. Tai 11 tūkst. daugiau negu prieš metus. „Be to, asmenų, nuo savo algos kaupiančių 3 proc. ir daugiau dabar yra šešis kartus daugiau, nei nusprendusiųjų privatų kaupimą stabdyti“, – pastebi LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys. Anot jo, II-os pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas per metus ūgtelėjo 33 mln. eurų ir 2019 m. gegužės pabaigoje siekė 3,396 mlrd. eurų.
Skaičiuojame privalumus: kodėl kaupti II-oje pakopoje apsimoka?
Pirma nauda – prisideda valstybė. Kiekvienas, pensijų kaupimui skiriantis po 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio žmogus iš valstybės biudžeto į savo „pensijų kaupimo sąskaitą“ šiemet kiekvieną mėnesį papildomai gauna po 16,4 eurų arba 196,8 eurų per metus. Ši suma kiekvienais metais keisis, kadangi ji priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – kiekvienam kaupiančiam po 3 proc. valstybė skiria po 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies VDU. Jam augant, didės ir valstybės paskata. Žmonės, kurie kaupia po 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, iš valstybės biudžeto taip pat gauna paskatinamąją įmoką, tačiau ji siekia po 0,3 proc. VDU. Augant įmokai, didės ir valstybės parama – kai per 5 metus ar greičiau įmoka pasieks 3 proc., valstybės dalis bus 1,5 proc.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. vienam iš tėvų, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką ar draudžiamam pensijų draudimu valstybės lėšomis ir auginančiam vaiką iki 3 metų, į pensijų kaupimo fondą kas mėnesį taip pat bus pervedama 1,5 proc. užpraeitų metų VDU dydžio įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Pensijų įmokos pervedamos už kiekvieną vaiką iki jam sukaks 3 metai.
Antra nauda – „Sodros“ pensija nenukentės. Nuo 2019 m. sausio 1 d. II-os pakopos pensijų fondams nepervedama dalis įmokų, kurias gyventojai moka „Sodrai“ nuo savo atlyginimo, todėl kaupiančių šios pakopos fonduose senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“, jau nemažės.
Trečia nauda – kaupimas gyventojų finansinės naštos nedidina. Perėjus prie kaupimo pagal naują formulę (3 proc. gyventojo įmoka +1,5 proc. valstybės paskata) padidėjusias įmokas, kurias nuo savo algos į II-os pakopos pensijų fondus sumoka pats žmogus, kompensuoja nuo šių metų pradžios 1,55 proc. sumažinti mokesčiai: 0,55 proc. sumažėjusi dirbančiųjų įmoka „Sodrai“ ir 1 proc. mažesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tai reiškia, kad 244 mln. eurų arba po 175 eurus per metus lieka kiekvieno iš 1,39 mln. šalies dirbančiųjų piniginėse, o bendra mokestinė našta kaupiančiam II-os pakopos fonduose žmogui išlieka ta pati.
Ketvirta nauda – kaupimas II-os pakopos fonduose pinga. Reformuojant pensijų kaupimo sistemą buvo nuspręsta sumažinti pensijų fondų administravimo mokesčius. Jeigu iki šiol pensijų fondų valdymo atskaitymai galėjo siekti iki 1 proc. nuo pensijų fonde esančių lėšų vidutinės metinės vertės, tai nuo 2019 m. administravimo mokesčiai negali būti didesni nei 0,8 proc., nuo 2020 m. jie negalės būti didesni nei 0,65 proc., o nuo 2021 m. – 0,5 proc. Kai pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė siekia 2,5 mlrd. eurų, atskaitymų viršutinė riba mažinama iki 0,4 proc.
Penkta nauda – apsimoka kaupti daugiau. Pradedantys kaupti arba anksčiau kaupę tik „Sodros“ lėšomis, pirmaisiais metais gali atidėti po 1,8 proc. ir per penkerius metus auginti įmokas iki standartinės 3 proc. įmokos nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tačiau pageidaujantys gali atsisakyti pereinamojo laikotarpio ir iš karto kaupti po 3 proc. Apie tokį pageidavimą tereikia pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei.
Žmonės, kurie kaups daugiau nei 3 proc., galės pasinaudoti GPM lengvata – deklaravus pajamas bus galima susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Prie darbuotojo kaupimo II-os pakopos pensijų fonde papildomai gali prisidėti ir darbdavys.
Šešta nauda – prispyrus bėdai galima pasiimti „pensijų kaupimo atostogas“. Jas galėsite pasiimti, t.y., kurį laiką tiesiog nemokėti įmokų į pensijų fondą, jei pablogėjo finansinė situacija netekus darbo ar dėl kokių nors ypatingų aplinkybių padidėjo kasdienės išlaidos. Per visą kaupimo laikotarpį galima pasiimti iki 12 mėnesių šių „atostogų“ – visas iš karto arba kelis kartus po kelis mėnesius.
Septinta nauda – patogi investicija sotesnei savo ateičiai. Sulaukę pensijos, ją gausite iš dviejų šaltinių – „Sodros“ ir II-os pakopos pensijų fondo. Jei apsisprendėte kaupti, į asmeninę pensijų sąskaitą patiems pervesti lėšų nereikės – tuo pasirūpins „Sodra“. Jūsų pensijų fondo sąskaitoje kaupiamos lėšos visą kaupimo laikotarpį bus investuojamos – net tuo atveju, kai netekę darbo, susirgę ar dėl kitų priežasčių nemokėsite įmokų.
Aštunta nauda – garantijos ilgaamžiams ir paveldėtojams. Pensijų išmokų iš II-os pakopos fondų mokėjimo tvarka, kuri įsigalios nuo 2020 m., numato, kad jei sukaupta mažiau kaip 3 tūkst. eurų, visa suma išmokama vienkartinė išmoka, jei sukaupta nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, mokamos periodinės išmokos tol, kol pasibaigs lėšos. Iki išmokų gavėjo mirties neišmokėta periodinių išmokų dalis yra paveldima. O jei sukaupta nuo 10 iki 60 tūkst. eurų, perkamas pensijų anuitetas.
Standartinis anuitetas numato, kad pensijų išmokos pradedamos mokėti iškart įsigijus anuitetą ir mokamos iki pat gyvenimo pabaigos, kaip ilgai pensininkas begyventų. Išmokas mokės „Sodra“ papildomai prie valstybės mokamos senatvės pensijos.
Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, sulaukus pensinio amžiaus pradžios iki 85 metų bus mokamos išmokos iš privataus pensijų fondo. Tam būtų skiriama apie 90 proc. fonde sukauptų lėšų, o periodinių išmokų suma, kurios gavėjas iki mirties nespės gauti, atiteks paveldėtojams. Sulaukus 85 metų, išmokas mokės „Sodra“. Jos bus mokamos iki pat pensininko mirties.
Jei pensijų fonde bus sukaupta daugiau kaip 60 tūkst. eurų, lėšos, viršijančios šią sumą, galės būti išmokamos vienkartine paveldima pensijų išmoka, o likusi dalis bus mokama iki mirties pagal įsigytą anuitetą.
Devinta nauda – gyvenimo ciklo fondai (GCF) mažina investavimo riziką. GCF esmė – pensijų kaupimo pradžioje prisiimti didesnę riziką ir pasiekti kuo didesnį investicijų pelningumą, o artėjant išėjimo į pensiją laikui, išsaugoti sukauptą turtą, todėl investicinio portfelio sudėtis kinta priklausomai nuo laiko, likusio iki tikslinės grupės dalyvių išėjimo į pensiją. Nors mažėjant fondo rizikingumui, mažėja ir tikėtinas pelningumas, tačiau didėja garantijos, kad jau sukauptą turtą mažiau veiks rinkos svyravimai ir jis bus išsaugotas.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį kaupiantiesiems parenkamas pensijų kaupimo fondas, yra jų amžius – fondų rizikingumą juos valdančios bendrovės keis atsižvelgdamos į dalyvių amžių, todėl patiems rūpintis fondo keitimu nereikės.
Dešimta nauda – fonde sukauptos lėšos niekur nedings. Šiuo metu galiojantys įstatymai labai griežtai reglamentuoja II-os pakopos pensijų fondų veiklą. Gyventojų sukauptos lėšos šiuose fonduose yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir saugomos depozitoriume, t. y. banke. Net tuo atveju, jei pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų veiklą dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo, dalyviai savo sukauptų lėšų nepraras, nes į jas negali būti nukreipti jokie kreditorių reikalavimai, pareikšti fondą valdančiai bendrovei.
Kaupiamos lėšos yra nuolat investuojamos, todėl egzistuoja investavimo rizika, tačiau šią riziką labai sumažina tai, jog pensijų fondų valdytojai privalo laikytis griežtų taisyklių, kuriose numatyta, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma pati investavimo rizika. Be to, kai fondų valdytojai priima sprendimus, kur geriausia „įdarbinti“ lėšas, depozitoriumas, kuris yra fonduose sukaupto turto bankas-saugotojas, ir kurio veiklą nuolat prižiūri, Lietuvos bankas, patikrina kiekvieno sandorio pagrįstumą.
Primename, kad apsispręsti, ar kaupsite papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, galite iki šių metų birželio 30 d. Preliminariai paskaičiuoti, kokios finansinės naudos jums duos dalyvavimas šiuose fonduose, galite pasinaudoję specialia prognozuojamos pensijos skaičiuokle.
