Kaune paminėta Lietuvos žydų genocido diena. Masinių žudynių vietose vyko minėjimai, atidengtos atminimo lentos, atidaryta paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“.
Pasak rengėjų, tokia paroda apie Kauno žydų bendruomenę surengta pirmą kartą. Joje eksponuojami dokumentai iš įvairių Lietuvos archyvų. Kai kurie atverčiami ir pristatomi pirmą kartą. Ekspozicijoje – pasakojimas apie žydų gyvenimą Kaune nuo 19 a. pradžios iki antrojo pasaulinio karo pabaigos.
„Kauno žydų bendruomenė visą laiką įnešė tokį pozityvą į Lietuvos valstybės gyvenimą. Ryškiausias to pavyzdys – 1918 metai, nepriklausomos Lietuvos valstybės atsikūrimas. Kauno žydai buvo savanoriai, Kauno žydai dalyvavo rinkimuose į Kauno miesto tarybą ir palaikė Lietuvos nepriklausomybės siekį“, – sako Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus.
Parodą, vertingais eksponatais atspindinčiais žydų tradicijas ir dvasinį gyvenimą, papildė Kauno žydų religinė bendruomenė.
„Garsioji taip vadinama Slabados jašiva, garsioji Vilijampolės rabinų seminarija, yra žinoma visame pasaulyje, išauginusi ne vieną garsų rabiną, mokovą. Kaip ji atrodė – kažkaip mistiškai nei mums pavyksta tų nuotraukų atrasti, nei archyvai žino, kur jų gauti. Tai džiaugiamės, kad archyve, kad ir kokios būklės būtų, pavyko surasti Slabados jašivos projektą“, – sako parodos kuratorė Odeta Grigonienė.
Žydų genocido diena paminėta ir masinių žudynių vietose – Devintajame forte, buvisiame „Lietūkio“ garaže. Pagerbti savo tautiečių atvyko Ketvirtojo pasaulio litvakų kongreso dalyviai.
„Kaune buvo tokių kraupių vietų labai daug, daugiau negu Vilniuje, sakyčiau. Vilniuje daugiau į Panerius, o Kaune yra ir Ketvirtas fortas, (...) Septintas fortas. Prie klinikų taip pat keli tūkstančiai“, – sako Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.
Manoma, kad karo pabaigos sulaukė 9 tūkst. žydų. Dar kelis tūkstančius išgelbėjo ūkininkai, kunigai, inteligentai ir kiti žmonės.
