Ką reiškia būti savo miesto patriotu? Tikru vilniečiu? Negi gana čia gimti ir garsiai girti Vilniaus senovę bei grožį jo svečiams? Lietuvos mastu Vilnius – didmiestis, o vilniečiais save vadina labai margi žmonės neturintys daugiau nieko bendra ir dažnai nepažįstantys ne tik savo namo, bet ir laiptinės kaimynų.
Tačiau Zina Gineitienė, viena sostinės Žvėryno mikrorajono seniūnaičių yra įsitikinusi, kad patriotizmas prasideda nuo tos vietos, kur prabėga tavo kasdienybė: nuo savo namo, kiemo, gatvės, galop rajono, kuriame kasdien vaikštinėji. Svarbu matyti toliau savo tvoros ir neapsiriboti kova su automobiliais po savo miegamojo langu ar rūtų darželio puoselėjimu po juo. Žvėryno seniūnaičiai Aldona Stalgienė, Bronius Juozaitis, Leonas Mikaliūnas ir Darius Bagdonavičius pritaria, kad tik susirinkus draugėn įmanoma pasirūpinti tvarka ir maloniu gyvenimu savam rajone, istorinių jo vertybių išsaugojimu. Todėl drauge bendraminčiais vakar vakare jie sukvietė visus Žvėryno gyventojus į „Kaimynų dieną“.
A.Moniuškos gatvės gale, skvere prie tilto į Vingio parką įvykusi šventė nebuvo labai didelė, bet nebuvo ir valdiška – juk pačių miestelėnų patiems sau surengta! Nepamiršti ir kviestiniai svečiai, ir atsitiktinai užklydę smalsuoliai. Visi čia galėjo pasijusti kaimynais, susipažinti, pabendrauti, pasigrožėti žydinčia gamta, pasivaišinti gira, kepta duona ir kitais gardumynais, galop padainuoti ir pašokti. Susirinkusiems koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė), šoko Vyturio pradinės mokyklos renesanso muzikos ansamblis ( vadovė Asta Šadreikienė ). Kaimynai pasveikino varduvininkės – Aldonos, Elenos ir Julijos.
Vakaronėje buvo aptartos ir Žvėryno mikrorajono vystymo naujovės. Juosiamas plataus Neries vingio, itin žalias, Žvėrynas yra vienas gražiausių ir seniausių sostinės kampelių, tačiau smarkiai besikeičiantis, ir dažnai ne į gera. Susirinkusiems buvo pristatytas „Karalių slėnio“ projektas, parengtas Vilniaus m. Žvėryno vietos bendruomenės tarybos ir gyventojų iniciatyva. Ši projektas leis originaliai sutvarkyti apleistą Neries krantinę: čia bus įrengta visa paminklinė alėja, Lietuvos valdovai bus įamžinti akmens skulptūrose, o „kertiniu“ akmeniu taps 1987m. čia surastas unikalus akmuo su iškaltais Gedimino stulpais.
Z.Gineitienė gerai prisimena, kaip jo istoriją. „Statybininkai, 1987 m. betonavę krantinę, šį akmenį, kap ir daugelį kitų, išgriebė iš upės. Didžiulis rieduliu su iškaltais Gedimino stulpais susidomėjo istorikai ir paminklosaugininkai. Dabar gi akmuo, kūpsantis dešiniajame Neries krante, 0,4 km į pietvakarius nuo Žvėryno tilto, netoli Lietuvos Respublikos Seimo, yra vienas žymiausių Žvėryno paminklų. Manoma, kad tai XV a. II p. – XVI a. pr. didžiojo kunigaikščio valdų riboženklis, sovietmečiu jis buvo įtrauktas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą, o 1992 m. įrašytas į Lietuvos Kultūros vertybių sąrašą.
Z.Gineitienė su Žvėryno bendruomene užsimojo tinkamai įamžinti šį istorinį palikimą, kas ir bus padaryta Karalių slėnyje.
„Dabar svarbiausia mūsų užduotis – surengti skulptorių plenerą. „Kviesime estų, latvių baltarusių menininkus į Vilnių. Tikimės su sostinės mero Artūro Zuoko pagalba netoliese surasti laikinoms dirbtuvėms tinkančias patalpas, o patys, pasitelkę neabejingus vietos verslininkus, skulptoriams organizuosime maitinimą ir visa ktia ,“ – sakė seniūnaitė, ja seniai pradėjusi rūpintis Gedimino akmens likimu.
Anot Z.Gineitienės, 1987 m. iš Neries buvo ištrauktas ne vienas didelis riedulys, tačiau kaip niekam nereikalingi buvo pamesti riogsoti, kol galop atsidūrė greta esančios Italijos ambasados kieme. „Išsversim ir be jų, surasime kitų tinkamų akmenų. Svarbu, kad ir miesto meras pritaria mūsų idėjai. Juk tas Žvėryno krantinė dabar – tik šabakštynai, o savivalybei sutvarkius aplinką mes, žvėryno visuomenės bendruoenės taryba, pajėgūs amžinti Lietuvos valdovus su su minimalia pagalba“, – tikino seniūnaitė Z. Gineitienėk pabrėžusi kad neilgai trukus tai bus patraukli sostinės vieta, tinkama poilsiui ir edukacijai.
Rūta Klišytė
