Pirmajame savivaldos rinkimų ture V. Grubliauskas surinko 31,15 proc. rinkėjų balsų, o A. Vaitkus – 22,82 proc. balsų.
Džiazo aistruolis siekia trečios kadencijos
Dabartinis Klaipėdos meras V. Grubliauskas bando pratęsti savo meravimą uostamiestyje. Tiesa, šįkart politikas posto siekia su rinkimų komitetu „Vytautas Grubliauskas ir komanda“, o ne po Liberalų sąjūdžio vėliava. Muzikos konservatoriją baigęs klaipėdietis iki tapdamas politiku rimtai užsiėmė muzika, režisavo ir organizavo Klaipėdos džiazo festivalius, yra žinomas džiazmenas.
2000 m. V. Grubliauskas tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, o po metų siekė tapti ir Klaipėdos meru, tačiau pritrūko balsų. Uostamiesčio meru V. Grubliauskas išrinktas jau tik 2011 m., o vėliau ir 2015 m.
2004 m. kaip Liberalų ir centro sąjungos narys V. Grubliauskas išrinktas į Seimą. Po dvejų metų politikas pasitraukė į naujai susikūrusį Liberalų sąjūdį, su kuriuo į Seimą pateko ir 2008 m.
Partijos kandidatas – uosto direktorius
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgų diskusijų kandidatu į Klaipėdos merus iškėlė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių A. Vaitkų. Paaiškėjus partijos kandidatui, kilo skandalas, kad A. Vaitkus į LVŽS gretas atsivedė įmonių, vystančių verslą Klaipėdos uoste, vadovus. Todėl A. Vaitkus laikinai nusišalino nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkimuose kartu su juo ir dar remia politinę kampaniją.
Klaipėdietis A. Vaitkus Kauno technologijos universitete įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, vėliau mokėsi Ukrainoje. 2002–2009 m. A. Vaitkus dirbo Susisiekimo ministerijoje, iš pradžių ministro patarėju, vėliau – sekretoriumi. Klaipėdos uostui A. Vaitkus vadovauja nuo 2013 m. 2016 m. kartu su Lietuvos socialdemokratų partija jis nesėkmingai bandė tapti Seimo nariu.
Nauji ambicingi projektai
V. Grubliauskas A. Vaitkų laiko rimčiausiu konkurentu iš visų, kurie stojo prie starto linijos. Klaipėdos miesto meras pažymi, kad A. Vaitkus yra konkurentas, turintis labai stiprų administracinį palaikymą ir iš premjero, ir iš savo darbovietės.
Paprašytas įvardinti per pastaruosius aštuonerius metus Klaipėdos labui atliktus darbus, V. Grubliauskas išskyrė sutvarkytas viešąsias vietas bei uostamiesčiui svarbius statinius.
„Pradėjau 2011 m., pastatant ir atidarant Klaipėdos „Švyturio“ areną, o kadencijos pabaigoje atidarytas vadinamasis Klaipėdos baseinas. Tai, sakyčiau, du kertiniai statiniai, kurie pakeitė miesto veidą ir infrastruktūrą“, – tv3.lt kalbėjo V. Grubliauskas.
Paklaustas apie planus miestui, jei pavyktų iškovoti ir trečiąją kadenciją, V. Grubliauskas užtikrino, kad ne tik tęstų pradėtus darbus, bet turi ir naujų ambicijų.
„Tai pietinėje miesto dalyje, patvirtinus naują bendrąjį miesto planą, naujos didelės rekreacinės erdvės prie marių sukūrimas pietinės miesto dalies gyventojams. Taip pat vadinamojo Mėmelio miesto išvystymas ir Muzikinio teatro projekto pabaiga, legendinio policijos komisariato pastato Jūros g. 1 perėjimas miesto žinion ir įveiklinimas. Taip pat visiškai naujas ambicingas projektas, vadinamasis Paukščių takas – apžvalgos kelias palei kopas“, – vardino V. Grubliauskas.
Dėmesys paprastam žmogui
Paprašytas įvertinti savo konkurentą, į Klaipėdos miesto merus pretenduojantis A. Vaitkus sako girdintis miestiečių skundus dėl neišspręstų problemų. Tai ir per maži socialinių darbuotojų ir mokytojų atlyginimai, ir gyventojų kritikuojamas Bastionų gatvės ir tilto projektas, ir atsisakymas neimti mokesčio už prailgintas grupes mokyklose, ir vietinio verslo rūpesčiai.
„Aš girdžiu, kad yra stokojama atjautos paprastam žmogui, tam smulkiausiam verslo dalyviui, kuris, pavyzdžiui, prekiauja Klaipėdos naujajame turguje, kuriam mokesčiai yra labai dideli, o turgus skaičiuoja dešimtimis savo pelningumą. <...> Aišku, labai ilgos planavimo procedūros. Klaipėdos miestas yra labai turtingas miestas ir jis galėtų turėti begales investicijų, bet, žinant, kad Klaipėdoje reikia metų metus vykdyti planavimo procedūras, verslas nueina į kitus miestus arba išvis neateina į Lietuvą“, – tv3.lt sakė A. Vaitkus.
Kaip spręsti netvarkomų daugiaaukščių namų kiemų problemą ar automobilių stovėjimo vietų trūkumą, A. Vaitkus sakosi išmokęs iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio.
„Man geras pavyzdys yra Kauno miestas. Man teko viešėti pas V. Matijošaitį ir paklausti, kaip jis sprendė tas problemas. Buvo padarytas sąrašas nuo prasčiausio iki geriausio rajono, ką reikia pertvarkyti, ir buvo pradėta nuo prasčiausio rajono, sutvarkant visą rajoną imtinai. Manau, miesto vadovas turėtų būti jungianti grandis su centrinės valdžios institucijomis“, – kalbėjo kandidatas į merus.
Fortūnos keliai nežinomi
Vargu, ar įmanoma paprastai prognozuoti šių rinkimų rezultatą, mat ir V. Grubliausko komitetas, ir LVŽS savivaldybės taryboje iškovojo panašų mandatų skaičių – atitinkamai 8 ir 7. Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili mano, kad dar sumaišties į rinkimų baigtį įneš ir neaišku už ką balsuosiantis konservatorių elektoratas.
„Prognozuoti, ką pasirinks konservatorių rinkėjai, nepaisant to, kad konservatoriai sudarė sutartį su Grubliausko komitetu, yra ganėtinai sudėtinga. Lengva sumaištis yra ir balsavusių už Lietuvos centro partiją tarpe. Negalime atmesti ir rusakalbių rinkėjų pasirinkimo, kuris lygiai taip pat laviruoja tarp abiejų kandidatų. O ryškesnės tendencijos, kad vieni būtų už vieną, kiti už kitą – tikrai nematyti. Atsakyti, kuriam kandidatui labiau nusišypsos fortūna, tikrai negalima“, – tv3.lt kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologės manymu, į politiką žengiantis A. Vaitkus pirmajame rinkimų ture pritraukė pokyčių norinčių miestiečių balsus. Būtent pažadas imtis pokyčių yra LVŽS arkliukas kovoje dėl Klaipėdos, kurią dešimtmetį valdo tas pats meras. Taip pat A. Vaitkus turėtų gauti su jūreivystės sektoriumi susijusių klaipėdiečių balsus.
„LVŽS ir rinkimuose į Seimą atėjo labai ryškiai deklaruodami pokyčių siekį. Faktiškai tai, ką mes matome pastaruosius kelerius metus, tai jie tuos pokyčius ir daro. Ar visuomenė patenkinta, ar nepatenkinta tais pokyčiais, šituo atveju nelabai svarbu, svarbiau – pats pokyčių noras“, – pastebėjo pašnekovė.
O štai V. Grubliauskas rinkėjus gali pavilioti savo dovana kalbėti, mano G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Dabartinis uostamiesčio meras puikiai randa kalbą su įvairaus amžiaus rinkėjais, taip pat turi sukaupęs nemažai meravimo ir darbo miesto taryboje patirties.
Tačiau čia pat politologė pastebi, kad dalis rinkėjų gali būti priešiškai nusiteikę ne konkrečiai prieš patį V. Grubliauską, o tiesiog dabartinę valdžią, todėl rinkimuose balsuos ne už, o prieš vieną iš dviejų kandidatų.
„Dažnai tas rinkėjas, kuris išreiškia labai stiprų pasipriešinimą valdžioje esančio kandidato atžvilgiu, jis ir kitoje situacijoje, jeigu tai būtų kitas žmogus, bet atstovautų valdžiai, prieš jį pasisakytų. Tai yra natūralu, kad tam tikra rinkėjų dalis balsuoja ne už, o prieš“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Išrinktajam merui bus svarbu dorotis ne tik su kasdieniais darbais, bet ir susidurti su Klaipėdos jūrų uosto problema. Vis tik ši problema užguls ne tik mero, bet ir miesto tarybos pečius, todėl G. Burbulytė-Tsiskarishvili siūlo balsuoti už tą kandidatą, kuris sugebės suburti stipriausią tarybos palaikymą.
„Tai matėsi jau paskutinius porą metų, to reikėjo laukti ir tikėtis, kad miesto interesai susidurs su valstybės interesais. Kad ir kuris kandidatas taptų meru, šitą interesų susidūrimą reiks spręsti. Nes Klaipėdos uostas yra ne miesto uostas, o visai valstybei labai svarbus ūkio subjektas. Negalima paminti kitų Lietuvos savivaldybių interesų. Natūralu, kad būsimajam merui teks spręsti – jį spaus labai stipriai Klaipėdos miesto gyventojai ir bus spaudimas iš centrinės valdžios“, – sakė politologė.
Antrasis rinkimų turas įvyks kovo 17 d.
