Pirmajame rinkimų ture komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ iškeltas dabartinis miesto meras R. M. Račkauskas surinko 29,37 proc. balsų, komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ atstovas P. Urbšys gavo 18,48 proc. rinkėjų balsų.
Architektas prieš saugumietį
Kaune gimęs R. M. Račkauskas buvo aktyvus Sąjūdžio narys, vienas iš Baltijos kelio koordinatorių. Dalyvavo Tėvtynės Sąjungos steigime, tačiau 1995 m. pasitraukė iš šios partijos. Vėliau daugiausiai dėmesio R. M. Račkauskas skyrė architektūrai, o 2015 m. grįžo į politiką, kai, remiamas P. Urbšio, laimėjo Panevėžio mero rinkimus.
R. M. Račkausko vardas plačiau nuskambėjo praėjusių metų birželį. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą įtardama, kad Panevėžio savivaldybėje duota neteisėtų nurodymų tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus, buvo atliktos kratos savivaldybėje, po jų R. M. Račkauskas buvo sulaikytas.
Birželio 21 d. teismas trims mėnesiams nuo pareigų nušalino miesto merą ir mėnesiui jo pavaduotoją. Merui taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti su kai kuriais asmenimis. R. M. Račkauskas neigė jam mestus kaltinimus ir tikino, kad neatsistatydins iš miesto vadovo pareigų.
Panevėžio apygardos teismas rugsėjį mero nušalinimą pratęsė trims mėnesiams, gruodį dar trims. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad eidamas Panevėžio miesto savivaldybės mero pareigas R. M. Račkauskas galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti procesui, daryti įtaką savivaldybės ar su ja susijusių įstaigų ir įmonių darbuotojams, kitiems asmenims, susijusiais su juo tarnybiniais ryšiais.
2015 m. R. M. Račkauskas rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“. Tačiau P. Urbšiui paskelbus, kad kandidatuos į Panevėžio mero postą, R. M. Račkauskas su dalimi komiteto narių įsteigė naują judėjimą – „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.
Panevėžyje gimęs P. Urbšys po tarnybos sovietinėje armijoje spėjo padirbėti ir gamyklos darbuotoju, ir drožėju. Vėliau dirbo Valstybės saugumo departamente (VSD) ir Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyboje, 1997 m. tapo STT Panevėžio valdybos viršininku, šias pareigas užėmė iki 2012 m.
2012 m. ir 2016 m. P. Urbšys buvo išrinktas į Seimą. Po paskutinių rinkimų prisijungė prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamente. Tačiau praėjusių metų gegužę, parlamentui atsisakius tirti žemės ūkio reikalus, kurie būtų palietę ir Ramūno Karbauskio bei „Agrokoncerno“ interesus, P. Urbšys pasitraukė iš valstiečių frakcijos.
2008 m. P. Urbšys valstybei padovanojo senelio brolio, paskutinio tarpukario nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio, sodybą. Joje buvo įkurtas Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro muziejus.
Tikisi tęsti darbus
„Mūsų komanda pradėjo daug darbų, dar daugiau jų yra starto pozicijose. Norime pabaigti tai, ką esame pradėję, turime naujų idėjų, kurias sieksime įgyvendinti. Logiška, kad darbus tęstų tie, kurie juos pradėjo. Jaučiu atsakomybę prieš panevėžiečius, noriu, kad miestas atsinaujintų – tai mano pagrindiniai motyvai“, – kodėl nusprendė siekti antrosios kadencijos mero poste portalui tv3.lt aiškino R. M. Račkauskas.
Panevėžio miesto meras teigė, kad jo valdymo metu Panevėžys pasirinko robotikos ir automatizacijos kryptį bei pradėjo konkrečius darbus: nuo robotikos darželiuose iki bendradarbiavimo su verslu. R. M. Račkauskas giriasi ir sutvarkyta miesto infrastruktūra, kaip kitą svarbų savo kadencijos pasiekimą meras įvardijo sąlygų jaunimui ir jaunoms šeimoms gerinimą, kuris apima darželių pertvarką, jaunimo centro įsteigimą, padidintą finansavimą neformaliam ugdymui.
R. M. Račkauskas tvirtina, kad jo valdymo metu, prieš tai praktiškai tuščia buvusi laisvoji ekonominė zona (LEZ), dabar užpildyta 50 proc. ir dar keli investuotojai turėtų ateiti netrukus.
„Svarbiausia mūsų komandai – pradėtų darbų tęstinumas ir naujų projektų įgyvendinimas. Turime sėkmingai įgyvendinti viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, toliau modernizuoti miesto infrastruktūrą, didinti investicinį miesto patrauklumą, ir kuo efektyviau dirbti, kad Panevėžys būtų miestas, kuriame norisi kurti savo ir savo šeimos ateitį“, – apie savo prioritetus, jei dar kartą būtų išrinktas Panevėžio meru, pasakojo R. M. Račkauskas.
Politikas apie jam pareikštus kaltinimus korupcija nedaugžodžiavo. Pasak R. M. Račkausko, šioje istorijoje mato „politinį pamušalą“, norą pakenkti jo reputacijai ir apsunkinti galimybes laimėti rinkimus.
„Tačiau džiaugiuosi, kad visos šios istorijos keistumą mato ir panevėžiečiai – tai parodė pirmasis rinkimų turas. Tikiuosi, kad eiti mero pareigų vykstantis tyrimas nekliudys. Kas, tokiu atveju, svarbiau – panevėžiečių balsas ar tyrėjų, kurie dešimt mėnesių nesugeba nieko konkretaus pasakyti, tik vėl ir vėl siekti nušalinti nuo pareigų? Tikiuosi, kad šitas gerai surežisuotas spektaklis baigsis kartu su rinkimais. Čia jau turėtų suveikti protingumo kriterijus ir, nuoširdžiai tikiu, jis suveiks“, – kalbėjo R. M. Račkauskas.
Politikas teigė, kad buvęs jo bendražygis P. Urbšys nebemato ateities Seime, tad nusprendė siekti Panevėžio mero posto.
„Mano nuomone, tokia pozicija ir siekis gelbėti savo reputaciją bet kokia kaina pastumiant bendražygius ir siekiant prisiimti sau kitų darbų nuopelnus – pakankamai ciniška. Situaciją taip pat vertina ir mūsų komanda miesto taryboje, ir, panašu, nemaža dalis panevėžiečių“, – teigė R. M. Račkauskas.
Eina ištaisyti klaidų
P. Urbšys portalui tv3.lt sakė, kad žmonių veikimo savivaldoje sustiprinimas yra viena svarbiausių jo politinės tapatybės dalių, todėl prieš ketverius metus prisidėjo prie visuomeninio komiteto sukūrimo.
„Tada buvo duotas pažadas įgalinti žmones daryti įtaką valdžios sprendimams, buvo kalbama apie atvirą ir skaidrią savivaldą. Po rinkimų aš jiems pasakiau, kad svarbiausi esate ne jūs, o žmonės, kurie jus išrinko. Jūs turite padaryti viską, kad būtumėte kontroliuojami žmonių, nes kitaip galite paslysti ant savo piktnaudžiavimo“, – pasakojo P. Urbšys.
Tačiau, pasak P. Urbšio, buvę jo bendražygiai nuėjo jau pramintu taku ir, kad visa tai peraugo į korupcijos bylą, yra pasekmė. Seimo narys atmetė kaltinimus, kad jo kandidatavimas kaip nors susijęs su tuo, kad R. M. Račkauskui buvo pateikti įtarimai dėl korupcijos.
Politiko nuomone, R. M. Račkausko kadencijos metu nebuvo nieko padaryta, kad gyventojų įtaka savivaldybės valdyme išaugtų. P. Urbšys nusprendė siekti mero posto, kai pamatė, jog R. M. Račkauskas nutolo nuo prieš praėjusius rinkimus duotų pažadų.
„Mano apsisprendimas ištaisyti esamas klaidas ir žmonėms sudaryti alternatyvų pasirinkimą šiuose savivaldos rinkimuose“, – kodėl nusprendė siekti Panevėžio miesto mero posto, paaiškino P. Urbšys.
Politikas teigė, kad jei taptų meru, stengtųsi peržiūrėti įstrigusius miesto tvarkymo projektus, išsiaiškinti jų sustojimo priežastis ir padaryti viską, kad jie pajudėtų.
„Antra problema, jei mes kalbame apie miesto socialinę politiką, tai ji praktiškai yra užmiršta. Viskas yra suvesta į aplinkos į tvarkymą. Bet jis neturi užgožti jautrių santykių su žmonėmis. Mūsų miestas sensta, turime pergalvoti miesto strategiją su jaunimo problemų sprendimu. Nėra normalu, kad priemonių planas yra patvirtintas 2014 m. ir nėra atnaujintas. Nėra atlikta jokios studijos apie pagyvenusių žmonių poreikius. Jeigu mes kalbame apie socialinę politiką, ji turi būti toks pat prioritetas kaip Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas aplinkos tvarkymui“, – kalbėjo kandidatas.
Trečias P. Urbšio prioritetas, jei taptų Panevėžio miesto meru, būtų siekis išlaikyti miestą kaip regiono lyderį. Pasak jo, investuoti būtina ne tik į infrastruktūros sutvarkymą, bet ir į verslo vystymo sąlygų gerinimą, paslaugų teikimą, administracinius savivaldos gebėjimus ir švietimą.
„Meras turi praktiškai sutelkti visas politines jėgas, nežiūrint ar jos opozicijoje ar valdančioje, šių tikslų siekimui“, – apie svarbiausius darbus, jei taptų miesto vadovu, kalbėjo P. Urbšys.
Kandidatas sulaukė palaikymo ir iš politinių oponentų – konservatorių. Kovo 12 d. P. Urbšys ir Seimo narė Rasa Juknevičienė sutarė dėl bendradarbiavimo Panevėžyje, kad nebūtų perrinktas korupcija įtariamas meras R. M. Račkauskas. Politikai pasirašė susitarimą, kad konservatoriai per antrąjį Panevėžio miesto mero rinkimų turą rems su dabartiniu Panevėžio vadovu kovojančio P. Urbšio kandidatūrą.
Įvertino kandidatus: blėstantis populiarumas ir užmerktos rinkėjų akys
Politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas teigė, kad R. M. Račkauskas kaip politinė figūra, iki tapimo meru, nebuvo gerai pažįstamas.
„Panevėžyje jis buvo žinomas kaip architektas, bet kad politikoje būtų aktyviai dalyvavęs, tai nebent vyresnės kartos žmonės atsimena“, – kalbėjo P. Gritėnas.
Pašnekovo nuomone, dabartinio miesto vadovo pergalę praėjusiuose mero rinkimuose lėmė P. Urbšio, su kurio vardo komitetu R. M. Račkauskas ir kandidatavo 2015 m., įvaizdis.
„Sakyčiau, kad tai labiau P. Urbšio įdirbio ir vis dar tos besitęsiančios istorijos, kai P. Urbšys netiesiogiai kovėsi su buvusiu konservatorių lyderiu Panevėžyje Vitu Matuzu. Tai padėjo P. Urbšiui vienmandatėje apygardoje patekti į Seimą. Manau, tai buvo dalis sėkmės ir savivaldos rinkimuose“, – svarstė apžvalgininkas.
P. Gritėnas teigė, kad prieš ketverius metus į rinkimus R. M. Račkauskas ėjo kaip P. Urbšio komandos žmogus, tam tikras moderatorius ir vienytojas. Tačiau besibaigiančią mero kadenciją, pasak pašnekovo, sunku įvertinti, nes jis geriau žinomas ne dėl konkrečių projektų ar darbų, o teisėsaugos tyrimo dėl galimos korupcijos.
Tačiau įtarimai korupcija R. M. Račkausko populiarumo nesumažino. Kaip tik, nutiko priešingai: jo vadovaujamas komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ iškovojo daugiausiai mandatų taryboje, 8, o pats politikas pirmajame mero rinkimų ture buvo pirmas.
„Turbūt reikėtų atsižvelgti į kelias detales. Viena vertus, stebint iš šono, atrodo, kad tie teisėsaugos tyrimai, turėjo jo įvaizdį sužlugdyti. Bet kita vertus, pats tyrimas iki rinkimų, nepaisant nušalinimų, nepasistūmėjo iki jokių konkrečių rezultatų. Ta nekaltumo prezumpcija žmonių akyse veikia ir R. M. Račkauskas, žmonių akyse, nėra kažkuo konkrečiai nusikaltęs“, – R. M. Račkausko sėkmę rinkimuose analizavo P. Gritėnas.
Tačiau, pasak pašnekovo, reikėtų kalbėti ne tik apie patį R. M. Račkauską, bet ir apie jo komandą, su kuria jis ėjo į rinkimus.
„Manau, kad tas skilimas, kuris įvyko tarp R. M. Račkausko ir P. Urbšio, buvo sėkmingesnis R. M. Račkauskui. Dauguma tų komiteto žmonių perėjo pas jį, dar pasistiprino visuomenėje gerai žinomais veikėjais. Dabar šauna į galvą pakankamai gerai žinomas „Panevėžio“ klubo futbolininkas Paulius Janušauskas“, – pasakojo P. Gritėnas.
Pašnekovo nuomone, R. M. Račkaukas išsaugojo miesto administracijos veikėjų ir elito paramą, yra matomas kaip lankstesnis ir verslui palankesnis meras. Tai, pasak P. Gritėno, ir pastūmėjo didelę dalį panevėžiečių atiduoti balsą už jį.
P. Urbšys pirmajame mero rinkimų ture surinko užėmė antrąją vietą, o jo vadovaujamas komitetas gavo 4 mandatus ir bus trečia pagal dydį frakcija miesto taryboje. P. Gritėno nuomone, P. Urbšiui šiek tiek pakenkė konfliktas su R. M. Račkausku ir jo veikla Seime.
„Nepaisant to, kad jis yra matomas Seime, jis dažniau per šiuos metus buvo matomas dėl visokių konfliktų, pavyzdžiui, jo pasitraukimas iš Ramūno Karbaukio rėmėjų gretų. Tokie konfliktai viešai matomi, konkrečių darbų nebuvimas ir tai, kad ta istorija su V. Matuzu išblėso ir šiek tiek užsimiršo, manau, kad tai numušė P. Urbšio balsus. Jo pažadai neatrodo tokie įtikinami, nes jie jau kelis kartus nebuvo įgyvendinti“, – samprotavo P. Gritėnas.
Iš Panevėžio kilęs P. Gritėnas tikisi, kad būsima miesto valdžia, bent jau dalinai, sustabdys protų nutekėjimą, kuris vyksta. „Miestas praranda jaunus žmones, kurie išvažiuoja mokytis ir dirbti į kitus miestus ar kitas valstybes“, – kalbėjo pašnekovas.
P. Gritėnas taip pat norėtų, kad Panevėžys turėtų planą, kaip išnaudoti svarbius strateginius projektus, tokius kaip „Rail Baltica“.
„Dalinai matosi kažkoks strategiškumas, bet norėčiau, kad po ketverių metų jis būtų įgyvendintas ir labiau išplėstas. Kad Panevėžys drąsiau kautųsi dėl perspektyvaus miesto statuso“, – sakė P. Gritėnas.
Portalas tv3.lt primena, kad antrasis mero rinkimų turas vyks kovo 17 d.
