„Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai A. Ignatavičių pripažino kaltu dėl nužudymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Netenkinti ir apeliantų skundai dėl mažesnės neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo“, – priimtą sprendimą reziumavo teismo atstovai.
Primename, kad nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2018-ųjų lapkričio 10-ąją, tačiau žudikas A. Ignatavičius nuosprendį išgirdo tik po daugiau kaip metų. Nors buvo surinkti nenuginčijami įrodymai, tačiau A. Ignatavičius ir toliau laikosi savo – jis esą nežudė pensininko iš Šiaulių.
Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuriuo žudikas siunčiamas už grotų 10 metų A. Ignatavičius išgirdo 2019-ųjų gruodžio 3-ąją. Bet netrukus jis pasinaudojo įstatymuose numatyta teise pateikti apeliaciją. Tiesa, ir čia žudikas liko nieko nepešęs.
Nužudė vyrą
Kraupus nusikaltimas įvykdytas 2018-ųjų lapkričio 7 arba 8 dienomis. Žiauriai nužudyto vyro kūnas buvo rastas tik po poros dienų. Nusikaltimas įvykdytas šalia Šiaulių esančiuose soduose.
Bylos duomenis, aukai pirmiausia buvo suduoti nemažiau 7 smūgiai kumščiais ir tyrimo metu nenustatytu kietu daiktu. Mažiausiai keturis kartus smūgiuota į galvos sritį. Dėl to išsiliejo kraujas į smegenis.
Žudikas dar pagriebė peilį ir mažiausiai tris kartus dūrė į krūtinės sritį. Vienu smūgiu buvo perdurtas plautis, sužalotos kepenys. Dėl visų šių sužalojimų žmogus mirė vietoje.
Išsisukinėjo, kiek tik galėjo
A. Ignatavičius teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Nors iš suėmimo jis buvo paleistas 2018 m. spalio 26 d. (dvi savaitės iki nužudymo – aut. past.).
Kol buvo laisvėje, A. Ignatavičius kelis kartus buvo išvežtas į ligoninę, nes jam kartojosi epilepsijos priepuoliai. Dukart jis buvo nukritęs tiesiog gatvėje. Žmogžudystės dieną jis teigė buvęs namuose.
A. Ignatavičius pabrėžė, kad nei aukos, nei jo artimųjų nepažinojo. Ir nuolat kartojo, kad jis nieko nežudė. Tiesa, nepaisant ligos, vyras pripažino, kad 2018 m. spalio-lapkričio mėnesiais jis kasdien girtaudavo su kaimynais.
Mat prieš trejus metus mirė mama, tad jam buvo stresas, todėl alkoholį vartojo bent septynis mėnesius diena iš dienos. A. Ignatavičius pripažino, kad alkoholį vartojo kiekvieną dieną kartu su vaistais.
Dar stipriau gerti jis pradėjo po to, kai jį paliko jo sugyventinė, su kuria kartu gyveno 20 metų. A. Ignatavičius pripažino, kad kartais būdavo toks girtas, jog pats nepareidavo į namus. Tad kartais tekdavo miegoti ir laiptinėje.
O per apklausą jis esą buvo prisipažinęs dėl nusikaltimo, nes buvo streso būsenos ir nežinojo, ką su juo gali padaryti tyrėjai. Teigė, kad bijojo, jog su juo gali susidoroti, kaulus sulaužyti. Nors pats patvirtino, kad tiesioginių grasinimų iš pareigūnų pusės nebuvo.
Ką kalbėjo su pareigūnais, jis teigė nepamenantis, nes jam viskas sukosi aplinkui, o apklausa vyko nedalyvaujant advokatei. Gynėja, anot jo, pasirodė tik trečią dieną. A. Ignatavičius teigė, kad 2019 m. kovo 5 d. per apklausą kaltu prisipažino, kažką sakė, o ką sakė – negali pasakyti, nes buvo streso būsenos ir nesuprato, ką sako.
Žudikas teigė, kad kriminalistai jam siūlė cigarečių ir „čerką“ išgerti, jog tik kaltu prisipažintų. Jis kaltu neprisipažino, nes nebuvo jokios prasmės. O po to atsisakė duoti parodymus.
Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jis buvo nuvežtas į laukus, jam buvo įduotas manekenas. Bet tada jis pasakė, kad nieko nepadarė, manekeną numetė ir pasakė, kad parodymų neduos.
Išdavė palikti DNR pėdsakai
Nusikaltimą tiriantiems pareigūnams, tikėtina, būtų dar prireikę nemažai laiko surinkti A. Ignatavičiaus kaltę patvirtinančius įrodymus jei ne atliktas DNR tyrimas ir jo rezultatai.
Iš Ruklos kilęs A. Ignatavičius jau buvo teisiamas dėl nepilnamečio asmens tvirkinimo. Tad įtariamojo DNR duomenys jau buvo teisėsaugos sistemoje. Nužudymo Šiauliuose vietoje buvo rastas kruvinas kastuvas ir peilis. Ant šių nusikaltimo įrankių buvo likę DNR pėdsakų.
Nustatyta, kad juos palikto būtent A. Ignatavičius. Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirto A. Ignatavičiaus genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000004 proc. Tai reiškia, kad tikimybė yra praktiškai lygi nuliui.
Kaip jo DNR pėdsakai galėjo atsidurti ant nusikaltimo įrankių, A. Ignatavičius paaiškinti negalėjo. Surinktintų įrodymų visuma teismui nesukėlė jokių abejonių dėl žudiko kaltės.
Iš jo taip pat buvo priteista neturtinė žala nužudytojo žmonai ir jo dviem vaikams. Vaikams priteista po 7 tūkst. eurų, o žmonai – 15 tūkst. eurų. Žudikas taip pat įpareigotas padengti laidojimo išlaidas.
