Į Lietuvą vėl atslinko karščiai, tačiau stebina tai, kad šį kartą temperatūra gerokai lenkia tradicinės lietuviškos vasaros normas. Žadama, kad ketvirtadienį termometro stulpeliai šalyje šoktels net iki 35 laipsnių šilumos.
Nors tuo veikiausiai labai džiaugiasi poilsiautojai, kurie gali atsigaivinti jūroje ar kituose vandens telkiniuose, per karščius turintys žygiuoti į darbą tautiečiai tokia temperatūra nesidžiaugia. Situacija nedžiugina ir medikų, mat atėjus karščiams žymiai išauga iškvietimų skaičius.
Žmonės alpsta parduotuvėse, gatvėse ir bažnyčiose
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties viršininko pavaduotoja gydytoja Vanda Pumputienė teigė, kad itin išaugo iškvietimų skaičius dėl alpstančių žmonių: „Padaugėjo atvejų, kai skubame suteikti pagalbą viešose vietose nualpusiems žmonėms – parduotuvėse, vaistinėse, viešojo transporto stotelėse. Į gydymo įstaigą kreipiasi labai daug pacientų dėl padidėjusio kraujospūdžio ar širdies ritmo sutrikimų. Pacientai skundžiasi silpnumu, pykinimu.“
Medikės teigimu, orų permainoms mažiau atsparūs vyresnio amžiaus pacientai. „Žmonės turėtų pasirinkti tinkamesnį lauką kelionėms, o ne tai daryti per pačius karščius. Plieskiant vidurdienio saulei, kur nors eiti reiktų tik mirtinu atveju, juk galima reikalus susitvarkyti ir ankstų rytą ar vakare“, – sakė V. Pumputienė.
Situaciją komplikuoja prasta pirmoji pagalba
Pasak pašnekovės, dažnai bandydami padėti nualpusiam žmogui aplinkiniai stveriasi nitroglicerino preparatų ir taip dar labiau komplikuoja situaciją: „Jei žmogus nualpo, vadinasi nepakanka kraujo galvos smegenims. Įsivaizduokite, jei žmogus ilgai stovi, kraujas suteka į apatinę kūno dalį, išsiplečia venos, mažiau pompuojama į širdį ir dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo alpstama. Kai žmogui dar duodama nitroglicerino, kuris greitai plečia kraujagysles, apalpimo laipsnis pagilinamas. Dėl tokio „gydymo“ medikai turi dar daugiau vargo, neretai pasitaiko, kad būtent taip gelbėjami bažnyčiose nualpę žmonės.“
Anot medikės, efektyviausia pagalba yra drabužių prasagstymas ir žmogaus paguldymas į horizontalią padėtį, veidą galima apšlakstyti vandeniu.
Per karščius krenta darbingumas
V. Pumputienės teigimu, žmonės neįvertina fakto, kad per karščius netenkama daug daugiau skysčių, kurių trūkumą organizmui reikia kuo skubiau kompensuoti. „Vyresniame amžiuje mažėja ir troškulio jausmas ir dažnai žmogus net nejaučia, kad jam būtina papildyti skysčių atsargas. Šiuo atveju nereikėtų pasikliauti nuostata – „geriu, kaip noriu gerti“. To tikrai nepakanka.“
Medikė atkreipė dėmesį ir į dar vieną labai aktualią problemą – žmones, kurie dirba lauke. Jos teigimu, turėtų būti numatyta ilgesnė pietų pertrauka ar koreguojamas darbo laikas. „Tokių žmonių apranga yra sunki, o dar vidurdienio karštis, tai sąlygos neabejotinai ne pačios geriausios. Juo labiau ir pats darbo našumas yra žymiai mažesnis. Mokslininkai įrodė, kad net smegenų veiklų veikla ir mąstymo produktyvumas priklauso nuo oro temperatūros.“
Kondicionieriaus patogumai ir karščiavimas
Neretas džiaugiasi nuo vidurdienio kaitros galėdamas pasislėpti automobilyje su kondicionieriumi, tačiau medikė pastebi, kad dažnai lazda perlenkiama ir nustatoma itin žema temperatūra, o taip itin padidėja kontrastas tarp oro automobilio salone ir lauke.
Po tokių vėsių pasivažinėjimų neretai pas medikus pacientai atvyksta karščiuodami. „Optimaliausias temperatūrų skirtumas – 6–8 laispniai“, – sakė V. Pumputienė ir pridūrė, kad bandant vėsintis reikia nepamiršti, kad kūnui būtina tam tikra adaptacija prie temperatūrų pokyčių.
