Šiais metais dėl ankstyvo pavasario gaisras atvirose teritorijose pirmą kartą kilo vasario 26 dieną. Nebuvo nei sniego, nei lietaus, todėl sąlygos gaisrui kilti buvo palankios.
„Gaisrų kasdien vis daugėja, todėl mes, ugniagesiai, visus žemės savininkus ir jos naudotojus prašome nedeginti sausos žolės, saugiai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose, o ypatingai norime atkreipti tėvelių ir pedagogų dėmesį į išdykaujančius su ugnimi vaikus – paaiškinkite jiems apie skaudžias tokių žaidimų pasekmes, sudrausminkite pastebėję juos deginant žolę“, – įspėja Šiaulių apskrities PGV atstovas spaudai Gintaras Zonis.
Pernai ugniagesiai net 239 kartus vyko gesinti degančios žolės plotų Šiaulių mieste ir rajone. Šiaulių apskrityje degančios žolės gaisrų gesinti vykta net 346 kartus.
„Dar viena problema iškylanti ugniagesiams ta, kad dažnai vykstant gesinti degančią žolę, krūmokšnius, durpynus, yra sunaudojama daug kuro, dėvisi priešgaisrinė technika ir įranga, o didelės išlaidos kelia daug rūpesčių. Vienas ugniagesių išvažiavimas į gaisrą mokesčių mokėtojams kainuoja ne vieną šimtą litų“, – skaičiuoja G. Zonis.
Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 100 iki 500 litų bauda, o pareigūnai – nuo 200 iki 600 litų. Be to, kaltininkams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Už nepilnamečių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.
„Žolės deginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltas žaidimas, tačiau pasekmės skaudžios, nukenčia ne tik žmonės, jų turtas, bet ir gamta – degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai ir įvairūs naudingi mikroorganizmai, kurie atsinaujina tik po dešimties metų“, – sako ugniagesių atstovas.
Neretai iš pievų gaisrai persimeta į miškus, durpynus. Be to, su dūmais į orą patenka kenksmingos medžiagos, nes degant atvirose teritorijose dega per žiemą susikaupusios šiukšlės.
„Atsiranda „ūkininkų“, kurie mano, kad lauką lengviau nudeginti, negu laiku nušienauti arba suarti. Kai kurie miestiečiai užkuria laužus degindami šakas, šiaudus ir pan. ir taip nuodija kaimynus. Pastebėję degančią žolę, gyventojus raginame nelikti abejingiems ir pasistengti užgesinti ugnį, nelaukti, kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Specialistai pataria liepsnojančią žolę nedideliame plote užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
„Jei su ugnimi nepavyksta lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius“, – ragina G. Zonis.
