Nors šalies Vyriausybė tautą maitina džiugiomis žiniomis apie ekonomikos atsigavimo požymius, Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir dienraščio „Respublika" užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa liudija, kad didžioji dalis žmonių tokią valdžios poziciją laiko pigiomis iliuzijomis.
Šiaulių universiteto docentas A. Gumuliauskas „Respublikai" teigė manantis, kad apie gerėjantį gyvenimą trimituojanti šalies valdžia tikriausiai nelabai orientuojasi, kas vyksta periferijoje.
„Vilnius tampa viena, visiškai atskira Lietuvos dalimi, o po jo – visa likusi Lietuva, – konstatavo A.Gumuliauskas. – Žmonės iš periferijos irgi nori valgyti, todėl bėga arba į Vilnių, arba į užsienį. Nes gyvenimas periferijoje ir sostinėje visų pirma skiriasi galimybėmis įsidarbinti. Užsukite į parduotuves, pamatysite – jos pustuštės, nors ir Kalėdos jau ant nosies".
A.Gumuliausko įsitikinimu, pirmieji artėjančios krizės požymiai buvo pastebimi dar 2004–2005 m., kai į Lietuvą iš Skandinavijos atkeliavę komerciniai bankai ėmė masiškai dalyti paskolas, o Lietuvos bankas situacijos nekontroliavo.
„Lietuvoje buvo sudarytos laukinės sąlygos, o vykdant tokią politiką žmonės ir įklimpo į paskolas, – sakė A.Gumuliauskas. – Tikriausiai mūsų šalyje nėra šeimos, kurios bent vienas narys nebūtų paėmęs paskolos ir patekęs į banko vergiją. Tai dar viena priežastis, dėl ko žmonės šiandien bėga iš Lietuvos. Nes čia neturi galimybių užsidirbti pinigų ir grąžinti paskolas".
Anot A.Gumuliausko, kalbėti apie ekonomikos atsigavimo požymius būtų teisinga, jei šalyje vėl prasidėtų masinis paskolų ėmimas. O šiandien to nėra. Airijos ekonomistai prasidėjus krizei pasakė, kad Airija ant kojų atsistos ne anksčiau nei 2020–aisiais. A.Gumuliausko manymu, tokia prognozė tinka ir Lietuvai.
