Elektroniniu paštu ir vėl platinami nerimą sėjantys pranešimai apie kino teatruose ir visuomeniniuose bankomatuose tykančias žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užkrėstas injekcines adatas.
Laiške pasakojama apie moterį, kuri esą mirė taip ir nesužinojusi, ar užsikrėtė ŽIV praėjus 4 mėnesiams po to, kai įsidūrė adata. Informacijos platintojai kviečia laikytis atsargumo viešose vietose ir namų laiptinėse. Taip pat prašoma gavus minėtą laišką apie grėsmes įspėti savo draugus.
„Būkite atsargūs, nužmogėjimas pasiekė protu nesuvokiamą ribą. Pagalvokite apie tai, kad galite išgelbėti kažkieno gyvenimą, išsiuntę šią informaciją toliau“, – rašoma laiške, kurį pasirašo žinoma Lietuvos gydytoja, universitetinės Žalgirio klinikos vadovė doc. Alina Pūrienė.
Žemiau pateikiami gydytojos darbovietės kontaktai.
„Tai jau trečioji banga, kai kažkas, pasinaudojęs mano vardu ir pavarde, platina žmones klaidinančią informaciją. Sustabdyti tą srautą aš esu bejėgė“, – sakė „Respublikai“ A.Pūrienė. Anot jos, pirmadienį vienas ligoninės darbuotojas visą dieną atsakinėjo į paskleistos informacijos išgąsdintų žmonių skambučius ir elektroninius laiškus.
Užkrečiamųjų ligų specialistai tikina, kad gąsdinimai, neva ŽIV užsikrečiama atsitiktinai įsidūrus injekcine adata, yra nepagrįsti. Moksliškai įrodyta, kad tokia tikimybė yra vos 0,3 proc. Praktiškai pavojus dar mažesnis, nes ŽIV virusas aplinkoje greitai žūva.
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus dr. Sauliaus Čaplinsko manymu, į šią pasikartojančią paniką sėjančią informaciją vieną kartą turėtų sureaguoti internetinė policija.
Tačiau A.Pūrienė, kurios vardu klaidinančių laiškų platintojai pasinaudoja jau trečią kartą, sako iš policijos nieko nebesitikinti.
„Prieš porą metų, kai tie laiškai tik prasidėjo, rašiau pareiškimą policijai, bet nieko nepešiau. Ikiteisminio tyrimo nebuvo, nes neva nusikaltimo nenustatyta“, – nusivylimo tvarkos sergėtojais neslėpė gydytoja.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis „Respublikai“ aiškino, kad žmogus negali nuo jo vardu skleidžiamos šmeižikiškos ar tikrovės neatitinkančios informacijos apsiginti, kol nežino, kas ją siuntinėja.
„Policijos priedermė išsiaiškinti, kas tokius dalykus siuntinėja. Ir jeigu tai nustatoma, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka“, – dėstė T.Ulpis.
Alia ZINKUVIENĖ
