Žinia apie tragediją Pašiaušę apskriejo praeitų metų kovo 11-ąją, kai Evaldo U. namiškiai rado jį suknežinta galva, o šalimais – kruviną kirvį. Buvo akivaizdu, kad žudikas nė nesivargino slėpti nusikaltimo įrankį. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vyriškiui į galvą buvo suduota mažiausiai 17 smūgių. Daugiausia kliuvo galvai, sužalotos buvo ir rankos, kuriomis auka bandė prisidengti nuo smūgių lavinos.
Pareigūnai netruko sulaikyti itin agresyviu būdu garsėjusį S.Daudoravičių. Jis savo kaltės nepripažino nei per ikiteisminį tyrimą, nei teisme, bet surinkti įkalčiai rodė priešingai. Be to, atlikus DNR tyrimą buvo konstatuota, kad ant S.Daudoravičiaus striukės rastas kraujas yra aukos. Kaimiečiai liudijo matę tragedijos rytą kruvinomis rankomis, drabužiais ir batais vaikštantį S.Daudoravičių. Paklaustas, kodėl jis kruvinas, vyras atsakė, kad „nukirtęs gaidį“.
„Tekštelėjo“ kirviu
Žmogžudyste pasibaigę įvykiai prasidėjo pavakare, kai į kaimo parduotuvę apsipirkti S.Daudoravičius atmynė dviračiu, o iš jos išėjęs jo neberado. Prie parduotuvės buvusi moteriškė pasakė, kad jo dviratį numynęs Evaldas U. S.Daudoravičius negaišuodamas metėsi iš paskos. Kas įvyko tarp dviejų neblaivių vyriškių, niekas tiksliai nežino. S.Daudoravičius tikino, kad jis tik gynėsi, nes Evaldas U. taikėsi jam iškabinti akis, tad jis ir tekštelėjęs kirviu, tačiau nesmarkiai, net kraujas nebėgęs. Bet čia pat aiškino, kad visai Evaldo nelietęs, nes tas pagrasinęs jam pagaliuku išdurti akis, todėl jis į konfliktą nebesivėlęs. S.Daudoravičiaus parodymai nuo pat pradžių buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Vieną sykį jis teigė, kad striukę susikruvino pjaudamas gaidį, kitąkart – kad ją nužudytojo krauju iškruvino policininkai. Vieną kartą jis aiškindavo, kaip su sugėrovu Evaldu kivirčijosi, o kitąkart – kad išvis pas jį nesilankė.
Ne pirmas kartas
Liudytojai pasakojo, kad S.Daudoravičius – labai agresyvaus būdo, ne kartą aplinkiniams grasino peiliu. Seniūnijos pateiktoje charakteristikoje S.Daudoravičius įvardijamas kaip itin konfliktiška ir asociali asmuo. Jis netgi savo tikrą brolį buvo pasikėsinęs nužudyti. Tąkart jis bausmės išvengė, nes teismo medicinos ekspertai pripažino jį nepakaltinamu ir vietoj kalėjimo jis buvo pasiųstas į psichiatrijos ligoninę. Iš jos grįžęs S.Daudoravičius visąlaik aplinkiniams kėlė baimę ir žmonės, kiek įmanydami, stengėsi jo vengti. Po pastarosios žmogžudystės jam taip pat buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, bet šįkart jis buvo pripažintas pakaltinamu, nusikaltimo padarymo metu neturėjo jokių psichikos sutrikimų, supranta kaltinimus ir gali atsakyti už savo veiksmus.
Gan agresyviai S.Daudoravičius elgėsi ir teismo metu, pertraukinėjo pranešėją, neatsistojo įeinant teismui, o kai išgirdo nuosprendį ir suprato, kad šįkart reikės kalėti ilgus metus, teismą apkaltino siekimu jį nuvaryti į kapus, atimti iš jo pašalpą ir cigaretes.
