Premjero, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės ministrus dėl žlungančių projektų kaltina ne vien opozicija, bet ir koalicijos partneriai.
Enrgetikos ministras „tarkuojamas“ toliau
Pirmadienį, dėl žlugusio atominės elektrinės investuotojo konkurso, Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pradės rinkti parašus energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstatydinimui paremti.
Anot frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno Valentino Mazuronio, interpeliacijos ministrui tekstas šiuo metu yra rengiamas. Tikimasi, kad šią iniciatyvą parems ne mažiau kaip 71 ne tik opozicinių frakcijų Seimo narys, bet ir valdančiosios daugumos atstovas.
„Tvarkiečių“ teigimu, nepasitikėjimas energetikos ministru itin išaugo tuomet, kai ėmė aiškėti neefektyvios energetikos politikos rezultatai, susiję su Ignalinos Atominės elektrinės uždarymu bei naujos statyba.
„Akivaizdu, kad po korėjiečių pasitraukimo iš galimų strateginių investuotojų atominės elektrinės Visagine statyba, jeigu nesužlugo galutinai, tai nukelta neapibrėžtam laikui. Visiškai aišku ir tai, kad Ignalinos Atominė elektrinė buvo uždaryta, siekiant finansinės naudos, mat neaiškiomis aplinkybės dingo nemažos pinigų sumos. Panašiais nesklandumais apipinti ir alternatyvios energetikos klausimai. Žmonės iki šiol apgaudinėjami. Už tai neabejotinai atsakingas ministras. Todėl ilgiau laukti nebegalima, jis nedelsiant turi atsistatydinti arba būti atstatydintas,“ – teigė V. Mazuronis.
Dar penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos ir seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius ragino A. Sekmoką susiprasti ir parašti atsistatydinimo pareiškimą. Tiesa, A. Kubiliaus vyriausybė ir Seimo atominės energetikos komisijos pirmininkas, opozicinės Krikščionių frakcijos narys dėl žlugusio konkurso apkaltino Rusiją, neva šantažu privaertusią pasitraukti visus potencialius investuotojus.
Susisiekimo ministras per daug „pliurpė“?
Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos narių Algio Čapliko ir Arūno Valinsko nuomone, Pietų Korėjos investuotojas iš branduolinės jėgainės statybų konkurso galėjo pasitraukti dėl nepalankios ir neskaidrios investicinės aplinkos bei prasto atsakingų ministrų pasirengimo Lietuvai strategiškai svarbioms deryboms.
„Didelį susirūpinimą kelia tai, kad įtakingos partikos lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vykstant deryboms net keletą kartų leido sau viešoje erdvėje skleisti abejones, ar branduolinė jėgainė išvis reikalinga Lietuvai. Šiandien akivaizdu, kad po tokių kalbų Korea Electric Power Corporation (KEPCO) bei kitiems patyrusiems investuotojams Lietuva negali sudaryti patikimo partnerio įspūdį”, – tvirtino frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
Projektai žlunga vienas po kito?
Tos pačios Jungtinės frakcijos narys Arūnas Valinskas atkreipė dėmesį į tai, kad energetikos ministras A. Sekmokas koalicijos partneriams ne kartą garantavo, jog derybos su korėjiečiais vyksta itin sklandžiai ir teikė optimistines prognozes, kurios galiausiai subliuško.
„Patyręs derybininkas niekuomet nesigirs, kol sutartyje nėra parašų, tuo tarpu ministras naudojosi pigiais viešųjų ryšių metodais ir visus kvailino. Šiandien pasauliui atrodome kaip tauta, kuri skelbiasi nudyrusi briedžiui kailį, kai briedis dar laksto girioje. O tas briedis „netikėtai“ pašoko ir sugrįžo į girią“, – ironizavo A. Valinskas.
Seimo narys viešai išsakytus spėjimus neva korėjiečiai iš derybų pasitraukė dėl Rusijos politikų spaudimo arba dėl to, kad P. Korėja rengiasi karui su Šiaurės Korėja pavadino bandymu nusikratyti atsakomybės: „Sužlugdžius derybas, bepigu kaltinti Putiną arba karą. Vadovaujantis šia logika, turėtume atšaukti savo karius iš Afganistano, nes Lietuvoje smarkiai pasnigo.“
A. Valinskas apgailestavo, kad derybos su potencialiu investuotoju atominės elektrinės statyboms buvo ne vienintelis Vyriausybės projektas, kuriam ši beprasmiškai iššvaistė daug laiko ir lėšų.
„Neseniai žlugo mistinis valstybinio turto valdytojo „Visuomio“ projektas, dėl kurio sėkmingumo Vyriausybė taip pat guldė galvą. Taigi kyla klausimas, kiek dar valstybės lėšų Ūkio ir Energetikos ministerijos žada iššvaistyti muilo burbulų gamybai ir kas atsakys už tai, kad iki šiol neturime jokių apčiuopiamų rezultatų ir energetinis Lietuvos saugumas ir energetinė valstybės ateitis atsidūrė grėsmingoje situacijoje?“, – klausė A. Valinskas.
