• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ši kraują stingdanti istorija buvo aprašyta prieš 15 metų Lietuvos spaudoje. Itin išsamų aprašymą pavyko surasti kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.

119

Ši kraują stingdanti istorija buvo aprašyta prieš 15 metų Lietuvos spaudoje. Itin išsamų aprašymą pavyko surasti kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.

REKLAMA

Tąkart „Akistatos“ žurnalistams pavyko perimti vieną į Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją atsiųstą laišką. Iš jo matyti, kad tiek kolonijoje, tiek laisvėje jau prasidėjusi „raganų medžioklė“.

Laiške beveik atvirai siūloma susidoroti su vienu neva ligą išplatinusiu nuteistuoju. O jo vilnietę draugę jau kuris laikas muša ir terorizuoja nežinomi asmenys, reikalaudami, kad ši parduotų butą ir „gražiuoju atsiskaitytų su kolonijos berniukais“.

Ir muša, ir gąsdina

Vilnietė dviejų vaikų mama Sibilija (vardas pakeistas) Vilniaus universitete studijavo socialinio darbo specialybę ir iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą. Tuomet prieš kelerius metus ji sužinojo, kad yra infekuota ŽIV. Pasaulis neapsivertė, tačiau žmonių neapykantą Sibilija tvirtina pajutusi.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl nutarė apie savo problemą kalbėti tik su visiškai artimais, patikimais žmonėmis. Greičiausiai todėl be vyro gyvenusi Sibilija susipažino su anksčiau teistu vyriškiu, buvusiu narkomanu. Ji pati teigia, kad jokiam kitam vyrui nebūtų išdrįsusi prisipažinti apie infekuotumą.

REKLAMA

Tuo tarpu Artūras (vardas irgi pakeistas) buvęs supratingas ir į žmonos negalią numojęs ranka. Esą kai myli, visiškai nesvarbu, ar draugė mirtino viruso nešiotoja, ar ne.

Bet Artūras įvykdė apiplėšimą ir ilgiems metams atsidūrė Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Toje pačioje, kur visą 2002 vasarą dėl staigaus ŽIV protrūkio virė tikras pragaro katilas.

- Vieną vakarą mano bute suskambėjo telefonas, - žurnalistei papasakojo Sibilija. - Atsiliepiau, girdžiu - griežtas nepažįstamas vyriškio balsas kreipėsi vardu. Ruoškis, sako, parduoti butą.

REKLAMA
REKLAMA

Moteriškės butas, esantis populiariame mikrorajone greta bene didžiausio sostinėje prekybos centro, tuo metu buvo vertas maždaug 100 000 litų. Šis turtas mirčiai pasmerktos moters jau seniai užrašytas paaugliams vaikams. Tai vienintelis turtas, kurį ji su savo buvusiuoju kadaise užgyveno.

Kodėl ir kam jį pardavinėti? Todėl Sibilija net žioptelėjo iš nustebimo ir netikėtumo. Tačiau anonimas netruko paaiškinti: jis žino, kad Sibilija infekuota ŽIV. Ji galėjusi užkrėsti savo mylimąjį Artūrą. Artūras Alytaus kolonijoje vartoja narkotikus, taigi tikriausiai jis ir išplatinęs mirtiną virusą. O dėl visa ko kalta ji, Sibilija!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai parduosi butą, turėsi atsiskaityti už padarytą žalą“, - sakė anonimas. Priblokšta trisdešimtmetė paprašė, kad skambinusysis su ja susitiktų ir viską išsiaiškintų, tačiau šis padėjo ragelį. Po dienos Sibilijai skambino jau visai kitas balsas. Tas pagrasino susidoroti, jei ši dels ir neparuoš reikalaujamų pinigų. Anonimas nemelavo.

Po kelių dienų Sibilija pajuto esanti sekama. Kai atvyko prie Naujininkuose esančios Darbininkų gatvės vieno iš daugiabučių, ją užpuolė dviese.

REKLAMA

- Vienas spardė man į nugarą, taikydamasis sužaloti inkstus, kitas kumščiu smūgiavo į galvą, nutrenkė nuo veido ir sudaužė akinius, - prisimena moteris. - Parkritau, ėmiau šauktis pagalbos. Vieninteliai banditų žodžiai buvo: „Čia ta pati kurva! Duok jai dar, smarkiau!“

Buvo akivaizdu, kad vyrai žinojo mano gyvenamąją vietą, įprastus maršrutus ir tikriausiai turėjo mano nuotrauką arba kažkas jiems labai gerai apibūdino mano išvaizdą. Visa laimė, kad pasirodė praeivių: užpuolikai išsigando ir ėmė bėgti. Kol atsikėliau nuo grindinio, jų jau nebebuvo.

REKLAMA

Po kelių dienų Sibiliją parduoti butą ir atsiskaityti už Alytaus kolonijos vyrams tariamai padarytą žalą anonimas vėl ragino telefonu.

Uždraudė kreiptis į policiją

Dar tą pačią dieną moteris parašė pareiškimą Naujininkų mikrorajoną aptarnaujančiam policijos komisariatui, dėl moters sumušimo, grasinimo buvo iškelta baudžiamoji byla. Tačiau pareigūnai iš karto įspėjo, jog sutramdyti nusikaltėlius šansų nedaug. O jau rytojaus dieną skambintojai pareiškė, kad jei Sibilija kreipsis į policiją, bus dar blogiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po kiek laiko Sibilija vėl buvo sumušta.

- Lipau į troleibusą, jau buvau tarpduryje, kai pajutau smūgius į inkstus, - sako moteris. - Kol atsigręžiau, banditas spėjo įsimaišyti minion ir pabėgti.

Tiktai vėliau stotelėje buvę žmonės papasakojo, kad kažkoks prie stulpo lūkuriavęs vaikinas pripuolė, suspardė Sibilijai nugarą ir nubėgo. Liudininkai net nespėjo gerai įsidėmėti jo išvaizdos.

- Supratau, kad čia ne juokai, todėl kai man vėl paskambino, nutariau vesti derybas. Gerai, sakiau, aš parduosiu butą, paruošiu pinigus. Tačiau juk turiu žinoti, kam ir kaip juos reikės perduoti. Tikėjausi, jog reketuotojai praneš savo koordinates. Tačiau man atšovė: „Tu ruošk tuos pinigus, o kai reikės, Alytaus berniukai tave tuojau susiras!“

REKLAMA

Laiškas

Sibilija bijojo ne tik dėl savo, bet ir dėl vaikų ateities. Alytaus kolonijoje nekaip jaučiasi ir už plėšimą nuteistas Artūras. Vyriškį pasiekdavo žinios, kad kaliniai gali susidoroti ir su juo pačiu. „Akistatos“ žurnalistė gavo labai keistą laišką, kurį kažkas iš laisvės į koloniją vienam nuteistajam Z. K. atsiuntė anonimas. Laiške beveik atvirai raginama... susidoroti su Artūru.

REKLAMA

„Esu gerai informuota ir žinau, kad ŽIV į „zoną“ atnešė Arvydas. O užsikrėtė nuo Sibilijos. Be to, Sibilija „zonoje“ platina narkotikus, o Artūras prižadėjo be gailesčio užkrėsti visą koloniją. Todėl jūs ten gerai viską išsiaiškinkit su juo“, - maždaug toks rusiškai surašyto laiško turinys.

Beje, rusiškas žodis „razberites“ „zonoje“ gali reikšti ne ką kitą, kaip „susidorokite“. „Zonoje“ žodis „razborkės“ reiškia santykių išsiaiškinimą jėga. Tik todėl, jog kolonijoje visi laiškai cenzūruojami, siuntėjas to neparašė atvirai. Laiškas į Alytų išsiųstas iš Vilniaus, ant voko kaip siuntėja nurodyta kažkokia moteris iš Žirnių gatvės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau nurodytu adresu tokia moteris sostinėje negyvena ir negyveno. Ir netgi tokio gyvenamojo namo šiame pramoniniame kvartale iš viso nėra. Pats laiškas pasirašytas „tavo pažįstama N.“

Akivaizdu, kad tie, kurie kažką rezga, nepageidauja įkliūti. Beje, ponia Sibilija, kuri yra ŽIV ir AIDS infekuotų moterų ir jų artimųjų sąjungos aktyvistė, apibūdinama gana teigiamai. Sibilija yra buvusi narkomanė, tačiau dabar nebevartoja, studijuoja aukštojoje. Tą mums patvirtino minėtoje organizacijoje. Kolonijoje taip pat neturima duomenų, kad Sibilija įnešinėtų narkotikų.

REKLAMA

Akiplėšos

Prieš keletą dienų Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją pasiekė naujos žinios iš Lietuvos AIDS centro. Atlikus per 500 tyrimų, nustatyti 38 nauji ŽIV infekuoti nuteistieji. Dabar kolonijoje ŽIV diagnozuotas 245 asmenims. Kaip ir po pirmojo ŽIV protrūkio, kolonijoje vėl kyla panika.

Koloniją, kurioje darosi taip pat saugu, kaip ir ant parako statinės, pamažu palieka darbuotojai. Kadangi patyrusių žmonių nėra kuo pakeisti, jų pareiškimų direktorius neskuba patenkinti. Sklando gandai, kad nuteistieji pikti it širšės ir, priešingai nei anksčiau, jau renkasi, su kuo iš administracijos bendrauti, o kam pagrasinti. ŽIV infekuotam narkomanui nebėra ko prarasti.

REKLAMA

Tad buvo mėginama tūkstančius išsireikalauti tiek iš valstybės, tiek iš privačių asmenų. Taigi nuteistieji, kurie svaiginasi, užsiiminėja homoseksualiais santykiais ir apskritai už grotų pateko savo noru, o ne padorios visuomenės verčiami, jau išdrįso iškelti sąlygas tai niekuo dėtai visuomenei.

Kilo net grėsmė, kad reketininkai pradės lankyti visų „įtariamųjų“ ŽIV infekcijos išplatinimu motinas, senus tėvukus, sužadėtines, seseris ar dukras. Jei tik pajus, kad šie turi parduoti tinkamo turto. Kaip kad nutiko Sibilijos atveju...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų