Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas, t. y. tyrimas dėl ŽIV.
Išskiriamos rizikos grupės, kurioms rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV:
Nėščiosioms.
Turėjus lytinių santykių su: atsitiktiniu lytiniu partneriu, vartojančiais ar vartojusiais narkotines ir psichotropines medžiagas, ŽIV užsikrėtusiu asmeniu, seksualinių paslaugų teikėjais, asmenimis iš šalių, kuriose didelis ŽIV paplitimas (pvz., Afrikos, Estijos, Ukrainos ir kt.), taip pat vyrams, turėjusiems lytinių santykių su vyrais.
Kai ilgiau kaip mėnesį: kosima, karščiuojama, viduriuojama.
Dažnai (daugiau kaip 2 k. per metus) sergant plaučių, gerklės, ausų ir kt. uždegimais, bronchitais.
Kai nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas, naktimis gausiai prakaituojama.
Susirgus: tuberkulioze, sifiliu, gonorėja ar kita lytiškai plintančia infekcija, užsikrėtus ar susirgus hepatitu C ar B.
Kai sergama ilgiau kaip mėnesį: Herpes infekcija, burnos, stemplės, gerklės ar lytinių organų kandidoze.
Asmenims, turėjusiems sąlytį su ŽIV užsikrėtusio ar galimai užsikrėtusio asmens krauju ar kitais organizmo skysčiais, taip pat kuriems pasireiškia ūmiai ŽIV infekcijai būdingi (panašūs į gripą) simptomai, trunkantys 1-2 savaites.
Vaikams, kuriuos pagimdė ŽIV užsikrėtusi, narkotines ir psichotropines medžiagas vartojanti motina.
Vartojus ar vartojant švirkščiamąsias narkotines ar psichotropines medžiagas, įsidūrus kažkieno naudota adata.
Patyrus smurtą ar lytinę prievartą.