Per kiekvieną ralį organizatoriai numato vietas, kuriose negali būti žmonių. Negana to, varžybų metu ralio darbuotojai net ir leidžiamose vietose esančius žiūrovus įspėja apie pavojus, jei reikia – prieš atvažiuojant automobiliui juos iš ten išvaro.
Tačiau vieta, kur įvyko nelaimė, nebuvo skirta žiūrovams, sako Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas Egidijus Janavičius.
„Galima teigti kaip faktą, kad ten nebuvo jokia žiūrovų zona. Ten buvo vieta, kuri stebėjimui net netinkama. Todėl, kad pati aikštelė ar susikryžiuojantys takeliai buvo gerokai žemiau važiuojamosios dalies. Be to, stovėjo šieno ritiniai. <...> Aš neįsivaizduoju, kodėl reikia stebėti ralį toje vietoje, nes ten tiesiog neįdomu stebėti“, – teigia pašnekovas.
E. Janavičius patikina, kad kiekviename ralio čempionate organizatoriai imasi visų įmanomų su saugumo priemonių. Ne išimtis ir šis čempionatas – anot LASF prezidento, ralio saugos planas buvo įgyvendintas.
„Šitame ralyje pajėgų buvo gerokai daugiau nei būtų įprastai. [Šieno] ritiniai, išvyniota daugybė metrų saugumo juostų ir informacijos sklaida apie visus ralyje tykančius pavojus – viskas buvo padaryta maksimaliai, kiek įmanoma padaryti, bet faktas, kad prie kiekvieno žiūrovo nepastatysi po teisėją“, – sako jis.
„Gyvenime, deja, kartais taip nutinka. Sukrenta keletas aplinkybių į vieną ir nutinka tokios tragedijos“, – priduria LASF prezidentas.
Dėl šio įvykio Lietuvos automobilių sporto federacija ketina informuoti tarptautinę federaciją.
„Tai leis dar labai paaugti, tik gaila, kad per tokias nelaimės. Greičiausiai atsiras papildomų apribojimų“, – tikina E. Janavičius.
„Samsono ralis“ buvo paskutinis Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas, taip pat paskutinis Latvijos ir bendrai Baltijos regiono ralio čempionato etapas.
Latvių ekipažas nelaimės galėjo išvengti: „Jie žinojo, kad ten bus posūkis“
Po tragedijos viešojoje erdvėje pasirodė įvairių spekuliacijų, neva nuslydusiu automobilius turėję sulaikyti šieno rulonai nebuvo pažymėti arba buvo numušti ir vairuotojas nežinojo, kur važiuoti. Tokie komentarai yra melagingi, kadangi ekipažai važiuoja pagal trasos planą, kurį patys susidaro susipažinimo su trasa metu.
„Reikia pabrėžti, kad vairuotojai, ekipažai ralyje važiuoja pagal surašytą stenogramą. Jie patys susirašo trasą taip, kaip ją vertina, kaip ją supranta: posūkio atstumą, sudėtingumą ir panašiai. Tai labai svarbus dalykas – vairuotojas negalėjo vadovautis tuo, kas pažymėta ant ritinių, tuo labiau, kad jų nebuvo susipažinimo su trasa metu“, – paaiškina E. Janavičius.
Susipažinimo su trasa metu ekipažas pasižymi informaciją, reikalingą važiuoti greičio ruože. Pavyzdžiui, stenogramoje užrašoma, kiek metrų yra iki posūkio (kairiojo arba dešiniojo), tuomet skaičiais įvertinamas posūkio sudėtingumas. Jei trasa ilga, ją galima „išskaidyti“ į dar smulkesnius vienetus: pasižymėti, kokie objektai yra iki posūkio, kliūties ar kt.
Šiuo metu nėra žinoma, kiek detaliai stenogramą buvo susirašęs avariją sukėlęs ekipažas, tačiau viena aišku – pro nelaimės vietą jie važiavo ne pirmą kartą.
„Jie žinojo, kad ten bus posūkis, bet tam, kad suprastų, kurioje jis vietoje, jie turėjo tą atstumą įsivertinti“, – teigia LASF prezidentas.
Ralyje dirbęs žurnalistas: lenktynininkas atvažiavo gerokai per optimistiškai
Internete pasklidusioje vaizdo medžiagoje matyti, kad latvių vairuojamas automobilis ties posūkiu į minią įskriejo milžinišku greičiu, tarsi nebūtų pristabdęs. Ką tuo metu galvojo lenktynininkas, pasakyti negalime, tačiau Utenoje dirbęs auto žurnalistas Ramūnas Fetingis neatmeta, kad skaudžią avariją galėjo lemti būtent lenktynininko klaida.
„Kad lenktynininkas atvažiavo gerokai per optimistiškai – tai faktas. Jo stabdžiai pradėjo degti tik tada, kai prasidėjo posūkis. Reiškia, arba jis negirdėjo stenogramos, arba neišklausė, arba nesuprato“, – Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sako R. Fetingis.
„Turėkime omenyje, kad lenktynininkas važiuoja uždaroje teritorijoje – trasoje. <...> Tai jeigu jis padaro klaidą, tai yra jo atsakomybė“, – priduria jis.
Dėl įvykusios skaudžios avarijos R. Fetingis nesiima teisti ralio organizatorių. Žurnalisto teigimu, visos automobilių sporto varžybos yra kruopščiai organizuojamos.
Kaip pasakoja R. Fetingis, prieš kiekvieną greičio ruožą pravažiuoja iki dešimt automobilių su teisėjais, stebėtojais, komisarais, greičio ruožo saugumo viršininku, kurie tikrina, ar trasa teisingai sudaryta. Jeigu trūkumų nėra, tik tada leidžiama pradėti lenktynes.
Lenktynėms prasidėjus, greičio ruožu pravažiuoja penki „nuliniai“ ekipažai. Jie juda beveik lenktyniniu tempu, tačiau šių ekipažų dalyviai yra tarsi teisėjai, kurie patikrina lenktynių trasą. Jeigu kurioje nors vietoje nesaugu, greičio ruožas nėra vykdomas.
Visi šie žingsniai, neabejotina, atlikti iš prieš „Samsono ralį“. Negana to, šis čempionatas, anot auto žurnalisto, buvo vienas iš geriausiai suorganizuotų.
„Likimo ironija – mano manymu, šitas ralis buvo vienas geriausiai organizuotų visame čempionate visomis prasmėmis, saugumo taip pat“, – sako R. Fetingis.
Paaiškėjo per ralį Utenoje tragiškai žuvusio jaunuolio tapatybė
Penktadienį Utenoje įvyko tragedija – varžybų „Samsonas Rally Utena 2024“ metu latvio vairuojamas automobilis rėžėsi į žmonių minią. 14 žmonių sužeista, vienas žuvo. Paaiškėjo, kad jis – 21 metų automobilių sporto entuziastas Rokas Zalūba.
Lietuvos automobilių sporto federacija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išplatino pranešimą, kuriame pareiškė užuojautą Utenos ralyje žuvusio vaikino šeimai.
Įraše teigiama, kad žuvęs vaikinas buvo bendruomenės narys, teisėjaudavo įvairiose varžybose.
„Miręs vaikinas – Mūsų bendruomenės narys. Rokas dirbo teisėju daugybėje varžybų.
Dar kartą reiškiame nuoširdžią užuojautą Roko tėvams, draugams ir visiems artimiesiems.
Mintimis esame ir su visais nukentėjusiais“, – rašoma Lietuvos automobilių sporto federacijos įraše.
R. Zalūba vos prieš kelias dienas buvo pradėjęs dirbti centro Žuvų ekologijos laboratorijoje vyresniuoju laborantu, pranešė Gamtos tyrimų centras. Spalio 5 d. vaikinas būtų minėjęs 22-ąjį gimtadienį.
Renkama parama nukentėjusiems
Po skaudžios tragedijos auto sporto bendruomenė kreipėsi į neabejingus žmones suremti pečius ir pradėjo rinkti finansinę paramą nukentėjusiems. Kaip penktadienį savo socialinių tinklų paskyroje paskelbė „Samsonas Rally Utena 2024“ organizatoriai, tragedija įvyko miestinio greičio ruožo metu.
„Jau labai seniai auto sporto bendruomenė neturėjo tokio sukrėtimo, kokį teko išgyventi penktadienio vakarą…
Sunku visiems. Organizatoriams, dalyviams, federacijai, teisėjams, o sunkiausia per įvykį nukentėjusiems ir žuvusio artimiesiems.
Jau ne kartą Lietuvos ralio bendruomenė įrodė, jog yra stipri ir vieninga, tad ir šįkart turime susitelkti ir padėti per tragišką įvykį nukentėjusiems asmenims bei jų artimiesiems.
Kviečiame prisidėti prie paramos rinkimo nukentėjusiems. Parama renkama ralio organizatoriaus Zarasų auto sporto klubas „Akseleratorius“, kuris perduos finansinę paramą tiems, kuriems šiuo metu jos labiausiai reikia.
Paramą skirti galite rekvizitais:
Gavėjas: Zarasų automobilių sporto klubas „Akseleratorius“
Įmonės kodas: 300541496
Banko sąskaitos Nr.: AB Swedbank LT217300010094058832
SWIFT: HABALT22
Paskirtis: Parama nukentėjusiems“, – pagalbos prašymu socialiniuose tinkluose dalijosi auto sporto bendruomenė „RallyFreaks“.
Skaudžiausios avarijos Lietuvos automobilių sporto istorijoje
Tragedija Utenoje – ne pirmoji Lietuvos auto sporto istorijoje. Pirmasis tragiškai pasibaigęs incidentas įvyko raliui Lietuvoje žengiant pirmuosius žingsnius – 1972 m. Tuomet bendro naudojimo keliai, naudojami kaip greičio ruožai, nebuvo uždaromi arba buvo draudžiamas tik priešpriešinis eismas.
1972 m. greičio ruože netoli Telšių Mariaus Pakalenkos vairuojamas automobilis pernelyg plačia trajektorija įvažiavo į posūkį ir pakliuvo po autobusu. Avarijos metu žuvo šturmanas Aleksandras Mažrimas. Neįprastą situaciją komplikavo dar ir tai, kad dėl šturmano žūties buvo apkaltintas, o vėliau ketveriems metams į kalėjimą pasodintas vairuotojas. 1972-aisiais jų automobilis susidūrė su autobusu.
2005 m. Visagino ralyje žuvo žiūrovas. 2005 m. sausio 29 d. ASK „Slikas“ ekipažas Tomas Baltramiejūnas ir Valdemaras Savickas su „Opel Kadett“ po šuolio nuo vieno iš tramplinų prarado automobilio kontrolę ir rėžėsi į šalia kelio buvusių ralio aistruolių būrį. Iš šešių sužeidimus patyrusių vyrų trijų būklė buvo itin sunki. Vienas jų, 1958 m. gimęs vyras, ligoninėje mirė.
2007 m. ralyje „Kauno ruduo“ žuvo lenktynininkas Rolandas Šaduikis. Žiūrovų pasakojimu, nelaimė įvyko R. Šaduikio vairuojamam „Honda Civic“ išnirus iš miško ir nusileidus nuo tramplino. Po jo reikėjo įveikti dešinįjį posūkį, į kurį R. Šaduikio automobilis, spėjama, įlėkė kiek per anksti ir nuslydo nuo kelio. Priekinis ratas rėžėsi į didžiulį akmenį pakelės griovyje, pakilo į orą ir pradėjo verstis. Automobilis daug kartų vertėsi ore, kol galiausiai atsidūrė pievoje, už kelių šimtų metrų nuo kelio.
Saugą trasoje užtikrinusiems viešojo saugumo tarnybos pareigūnams avarija nepasirodė pavojinga, jie liko savo vietose. Pagalbos ėmė šauktis žiūrovai – pamatę, jog iš „Honda Civic“ niekas neišlipa, jie ėmė bėgti prie automobilio. Žmonių prašomi, pareigūnai iškvietė greitąją, o galiausiai varžybos buvo sustabdytos.
Po avarijos prabėgus daugiau nei 20 minučių, pasirodė ir greitosios pagalbos medikai, bet R. Šaduikio pulso jie jau nebeužčiuopė. Nuspręsta traukti jį iš automobilio, o netrukus medikai konstatavo sportininko mirtį.
2013 m. vykusiame Vilniaus ralyje po šuolio trečiajame greičio ruože Arūno Majausko ir Luko Pečeliūno „Subaru Impreza“ tapo nevaldomas ir nulėkė tiesiai į žiūrovus. Pamatę artėjantį automobilį jie pakilo bėgti, tačiau laiku nesureagavusi moteris buvo partrenkta ir žuvo vietoje.
2024 m. rugsėjo 27 d. (penktadienį) 21 val. 47 min. Papievių gatvėje lenktynių „Samsonas Rally Utena 24“ metu greičio ruože lenktyninis automobilis „Ford Focus“, vairuojamas vairuojamas Latvijos piliečio gimusio 1987 metais, posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio kliudė šalikelėje stovinčius žiūrovus.
Įvykio metu dėl patirtų sužalojimų mirė vyras (gim. 2002 m.) bei įvairius kūno sužalojimus patyrė 14 asmenų, kurie paguldyti į gydymo įstaigas arba paskirtas ambulatorinis gydymas.
