Kaip rašo „Lietuvos rytas“, internete galima rasti skelbimų apie seminarus ir mokymus, kuriuos už atlygį veda kai kurie KT teisėjai.
Pavyzdžiui, sumokėjus apie 100 eurų, buvo galima išklausyti šio teismo teisėjos 43 metų Daivos Petrylaitės paskaitų apie Darbo kodekso taikymo valstybės tarnyboje ypatumus. Konstitucinio Teismo duomenimis, nuo 2017 metų kovo, kai buvo paskirta teisėja, D.Petrylaitė deklaravo 33 sutartis su 15 subjektų.
Pavyzdžiui, šių metų sausį sudaryta D. Petrylaitės autorinė sutartis su Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija. Už 6 tūkst. eurų profesorė šios federacijos užsakymu atliko 24 jos narių kolektyvinių sutarčių analizę ir ją pristatė gegužės mėnesį vykusiame renginyje.
Iš KT pateiktos informacijos matyti, kad dar keli teisėjai deklaravo papildomą veiklą, tačiau ji gana kukli. D.Petrylaitę pagal papildomą veiklą vijosi tik teisėja Danutė Jočienė, tačiau ji nurodė šešias sutartis su 5 subjektais.
Konstitucija numato, kad teisėjas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Teisėjams Konstitucija draudžia gauti kokį nors atlygį, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
D. Petrylaitė įsitikinusi, kad šių draudimų nepažeidė. Tačiau buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius mano, kad teisėjai pedagogine veikla gali užsiimti aukštojoje mokykloje, su kuria juos sieja nuolatiniai darbo santykiai: „Sunku tokią veiklą priskirti prie pedagoginės ar kūrybinės veiklos. Daugiau šiuo atveju yra verslo ir komercinės veiklos požymių, o tuo teisėjas neturėtų užsiimti“, – įsitikinęs V. Sinkevičius.
2016 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant ir aukštąsias mokyklas), o kūrybine veikla siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį.
