Bernatonietė naujienų portalui JP pasakojo, kad jos šunelį herbicidu „Roundup“ apnuodijo kaimynas Stasys.
„Jis labai nemėgsta šunų ir, žinoma, mano jorkšyro terjero. Kaimynas specialiai purškė savo augalus raundapu. Jo ir teko šuniukui, kuris lakstė prie tvoros. Šuniukas linksmai lojo, o kaimynui nepatiko ir nupurškė jį. Gal kaimynas ir gali purkšti chemikalais savo augalus, bet juk galima tai daryti atsargiai“, – pasakojo susinervinusi moteris.
Kvietė policiją
Regina teigė, kad praėjusią savaitę net du kartus augintinį vežė auginti į Rožyno veterinarijos kliniką.
„Praėjusią savaitę net du kartus važiavome su augintiniu į Panevėžį pas veterinarijos gydytojus. Šunį apžiūrėjo ir dabar lyg ir viskas su juo gerai. Kviečiau policijos pareigūnus, kuriems paaiškinau, kad kaimynas elgiasi neadekvačiai. Jis taip kovoja ir su manimi, ir su augalais, ir su mano šunimi“, – piktinosi kaimyno elgesiu Regina.
Kaimyną įspėjo
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Tadas Martinaitis patvirtino, kad praėjusią savaitę policijos pareigūnai lankėsi Bernatonyse.
„Policijos pareigūnai buvo iškviesti ir aiškinosi situaciją. Šuns šeimininkė pareiškimo nerašė ir teigė, kad pretenzijų kaimynui neturi. Šuo jaučiasi gerai, o vyras buvo įspėtas, kad su purškiamais chemikalais elgtųsi atsargiai ir saugiai“, – sakė T. Martinaitis.
Gelbėjo šunį
Rožyno veterinarijos klinikos gydytoja Gitana Latvėnaitė naujienų portalui JP pasakojo, kad teko ne kartą gelbėti apnuodytus augintinius.
„Jorkšyro terjeras buvo atvežtas į veterinarijos kliniką ir buvo apžiūrėtas. Tiesa, teigti, kad jis buvo apnuodytas raundapu – negaliu. Galiu patvirtinti, kad šuo tikrai buvo atvežtas ir buvo gydomas. Kažkas jam buvo padaryta. Cheminė medžiaga raundapas – pavojinga. Yra labai toksiška ir sukelia vežinius susirgimus. Pavojingas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Teko girdėti, kad svarstoma uždrausti naudoti šį chemikalą“, – sakė veterinarijos gydytoja.
Pavojingas herbicidas
Nors „Roundup“ paprastai naudojamas tam, kad pievelės, sodai ar kitos viešos erdvės atrodytų nepriekaištingai, tačiau ilgainiui jo panaudojimas išplito agrokultūroje dėl herbicido gebėjimo naikinti piktžoles, kurios žaloja pasėlius.
Tačiau, nors toks purškimas naikina piktžoles, tačiau tai taip pat gali pakenkti darbininkams, galvijams bei gretimoms ekosistemoms. Be to, purškiamas glifosatas gali patekti į orą ir būti įkvėptas žmonių ar gyvūnų arba patekti į gyvulių virškinamąjį traktą.
Austrai uždraudė, Lietuva neskuba
Tyrimas rado, kad glifosato dalelės gal patekti į gyvūnų organizmus mitybos keliais ir kad glifosatas gyvūnų audiniuose net ir mažais kiekiais gal būti pavojingas.
Glifosatas tai pat veikia aplinkines ekosistemas, ypač vandens. Nuotekos iš ūkių gali užkrėsti šalimais esančius prūdus, ežerus ar upes ir sunaikinti žuvų bei kitų vandens gyvūnų maisto šaltinius.
Austrija, pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) narių, jau šių metų liepos 2 dieną pritarė įstatymo projektui, kuriuo šioje šalyje uždraudžiama naudoti glifosatą.
Europos Komisija (EK), įtikinusi visas ES nares, 2017 metų rudenį priėmė sprendimą glifosato naudojimą ES bendrijoje nutraukti nuo 2022 – ųjų pabaigos.
Nors Lietuvoje kol kas neskubama uždrausti chemikalų, kurių sudėtyje yra herbicido glifosato, dar žinomo kaip raundapas, tačiau naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis jau pirmąją darbo dieną sakė pritariantis, kad šiais chemikalais javai nebūtų purškiami.
