Socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ formuojama koalicija jau dalijasi ministrų portfelius, bet į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo postą norą pareiškė tik socialdemokratai ir Darbo partija.
Portfeliu domisi du koalicijos partneriai
Premjero kėdę besimatuojantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius „Valstiečių laikraščiui“ tikino, kad derybos dėl ŽŪM vadovo portfelio vyksta tik tarp Darbo partijos ir LSDP.
„Tvarka ir teisingumas“, nepareiškė noro pretenduoti į žemės ūkio ministro vadovo postą, todėl, tikėtina, jį užims socialdemokratai arba „darbiečiai“, – sakė A.Butkevičius.
Paklaustas apie galimybes, kurios partijos narys taps žemės ūkio ministru, A.Butkevičius jas įvertino „penkiasdešimt ir penkiasdešimt“.
Neoficialūs „Valstiečių laikraščio“ šaltiniai taip pat patvirtino, kad LSDP ir Darbo partijos galimybės perimti ŽŪM valdymą yra visiškai lygios. Detalizuodamas, kokių savybių privalo turėti kandidatas, būsimasis premjeras A.Butkevičius pabrėžė, kad „jis neturėtų būti naujokas politikoje“.
„Ne mažiau svarbus dalykas yra ir kompetencija, – aiškino A.Butkevičius. – Jis turi būti stiprus formuojant žemės ūkio politiką, netgi turintis tokios veiklos patirties. Atsižvelgiant į ES paramos reikšmę, kandidatas turi gebėti racionaliai mąstyti“.
Anglų kalbos mokėjimas, pasak A.Butkevičiaus, būtų vienas iš privalumų, nes 2013 m. Lietuva pirmininkaus ES. Vienu realiausių socialdemokratų pretendentų į ŽŪM vadovo postą laikomas Mindaugas Bastys. Jis rengė ir LSDP programos žemės ūkio politikos nuostatas.
„Jei tokį pasiūlymą gaučiau, jį priimčiau, bet kol kas jo dar nesulaukiau“, – tikino M.Bastys ir pridūrė, jog yra pasirengęs įvairioms situacijoms.
Reikia ir patyrusio, ir mokančio anglų kalbą
Vienas iš Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys ragino neskubėti su galimomis žemės ūkio ministrų kandidatūromis. „Pirmiausia mes suderinsime programines nuostatas, o vėliau bus galima kalbėti ir apie kandidatūras“, – aiškino jis. V.Gapšys pabrėžė, kad Darbo partijos gretose yra ne vienas kandidatas. Be to, nebūtinai ministru tampa Seimo narys.
„Gali būti, kad ministro portfelis bus pasiūlytas kompetentingam specialistui“, – pridūrė jis. Vienu iš tokių kandidatų gali būti zooinžinieriaus išsimokslinimą turintis Virgilijus Jukna. Jis nepateko į Seimą, bet rengė programines Darbo partijos nuostatas žemės ūkio politikos srityje. Jo kandidatūrą paminėjo ir socialdemokratai. Be to, priešingai nei M.Bastys, jis teigia mokantis anglų kalbą.
Kitu realiu pretendentu iš Darbo partijos įvardijamas ir Seimo narys Jonas Kondrotas. Darbą baigiančiame šios kadencijos Seime jis dirbo Kaimo reikalų komitete. J.Kondroto biografija rodo, kad jis neatsiejamas nuo žemės ūkio.
V. Gapšys „Valstiečių laikraštį“ ragino nespėlioti, nes kandidatūras visuomenė sužinos jau greitai. „Esminis dalykas, kad ŽŪM mus tikrai domina“, – teigė jis.
Neoficialiai teigiama, jog kam atiteks ŽŪM, priklausys nuo to, kokias nuolaidas koalicijos partneriai darys vieni kitiems dalydamiesi strategines – Energetikos, Ūkio, Susisiekimo, Finansų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Krašto apsaugos – ministerijas.
Programos beveik identiškos
Koalicijos partneriai šiek tiek gudrauja, kalbėdami apie esą vykstančias derybas dėl Vyriausybės programos. Dar 2009–2010 m. opozicinės partijos yra patvirtinusios alternatyvios Vyriausybės programą, todėl derėtis jau lyg ir nebėra dėl ko. Pavyzdžiui, visų trijų partijų prieš rinkimus deklaruotose programose beveik sutampa visos nuostatos dėl žemės ūkio politikos.
Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ numato mažinti PVM šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams, gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims, vaisiams ir daržovėms, sertifikuotiems ekologiškiems ir išskirtinės kokybės maisto produktams. Visos trys partijos planuoja taikyti ir pelno bei pajamų mokesčių lengvatas žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc. visų gautų pajamų.
LSDP siūlo peržiūrėti pelno mokesčio taikymą ir ūkininkų apmokestinimą, atsižvelgiant į ūkio dydį, skaičiuojamą europiniais vienetais. „Tvarka ir teisingumas“ siūlo apmokestinti apleistos žemės savininkus, o nederlingas žemes skatinti apželdinti mišku. Visi trys koalicijos partneriai numato remti smulkius ir vidutinius ūkius, panaudojant ES paramos lėšas, taip pat skirti paramą skatinant tiesioginės prekybos gyvulininkystės ir augalininkystės produktais formų plėtrą (ūkininkų turgeliai, prekybos paviljonai), leisiančią ūkininkams produktus parduoti tiesiogiai vartotojams.
Be kita ko, koalicija lyg susitarusi kalba apie tiesioginių išmokų suvienodinimą su „senųjų“ ES narių ūkininkų gaunamomis išmokomis, bet tada valdoms modernizuoti nebūtų nieko skiriama.
LSDP žvyrkeliams asfaltuoti numato 25 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, o „Tvarka ir teisingumas“ – tik 15 proc. Koalicija sutartinai numato didinti finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai.
Kaip bus iš tiesų, pamatysime
Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius
Ko laukiame? Netaikyti nekilnojamojo turto mokesčio visam ūkių turtui, reikalingam žemės ūkio produkcijos gamybai. Atsisakyti ketinimų sujungti į vieną žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius žemės ūkio vienetams. Žemės mokestį reikia skaičiuoti ne nuo verčių, o nuo žemės našumo. Su nauja valdžia kalbėsime, kad gyventojų pajamų mokestį mokėtų visi asmenys, nuomojantys žemę, nes dabar tai daro tik juridiniai asmenys ir tvarkingi ūkininkai. Likusieji vis dar atsiskaito už žemę „vokeliuose“, nors papildomas gyventojų pajamų mokestis būtų didelė paspirtis savivaldybėms. Siekiame, kad visiems žemės ūkio vienetams, gaminantiems žemės ūkio produkciją ir gaunantiems iš jos pajamas, mokesčiai būtų vienodi. Galiausiai tiesioginės išmokos, skaičiuojant 1 ha naudojamos žemės, turi būti artimos ES-27 šalių 2013 m. vidurkiui, o 20 proc. tiesioginių išmokų finansinio voko turi būti leista panaudoti su gamyba susijusioms išmokoms. Be to, išmokos ir investicinė parama turi būti skiriamos tik aktyviems ūkiams – tiems, kurių pajamos iš pagamintos produkcijos pardavimų yra ne mažesnės kaip 50 proc. ir kurie yra aktyvūs žemdirbių savivaldos nariai. O kaip bus iš tiesų, pamatysime.
Tikimės, kad nauja valdžia mus pagaliau išgirs
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Svarbu, kad valdžia nenutoltų nuo Briuselio, kai 2013 m. antroje pusėje Lietuva pradės pirmininkauti ES. Esminis dalykas, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams priartėtų prie ES senbūvių, kaimo plėtrai būtų efektyviai panaudotos ES skiriamos lėšos. Būtų gerai, jei naujoji valdžia žemdirbiams nedidintų pelno mokesčio, kuris šiuo metu yra 5 proc. Jei šis mokestis bus didinamas, pavyzdžiui, iki 15 proc., žemės ūkio sektorius bus nublokštas 10 metų atgal. O juk jo nauda, kuriant šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), yra akivaizdi. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį žemės ūkis sukūrė 4,4 proc. BVP. Kad ir kaip būtų, kai kurios žemės ūkio šakos dirba be pelno: tiek pienininkystė, tiek mėsinė galvijininkystė. Jei ūkininkas už gyvojo svorio kilogramą gauna tik 8 Lt, tai kaip jam išgyventi? Turėtų būti ne mažiau 10–12 Lt. Trejus metus prašome valdžios, kad nors kažkiek investuotų į infrastruktūrą (vietinės reikšmės kelius). Dabar investuojama tik į miestus. Savivaldybės neturi nei žvyro, nei smėlio karjerų. Tikimės, kad nauja valdžia mus pagaliau išgirs.
G. Stanišauskas
