Žemaitaitis prašo naikinti jo teisinę neliečiamybę

„(...) prašau nesudaryti komisijos ir (...) išspręsti mano teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą“, – sakė R. Žemaitaitis.

Dėl R. Žemaitaičio imuniteto naikinimo parlamentarai balsuos gruodžio pradžioje, nes Seimo statutas numato, kad politikui atsisakius teisinės neliečiamybės, šis klausimas turi būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo posėdyje kitą dieną. Kitas plenarinis posėdis numatytas gruodžio 3 dieną.

Įžvelgia dvigubus standartus

Pats parlamentaras ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais nebuvo tikras, kuo baigsis balsavimas dėl jo neliečiamybės panaikinimo.

„Seimo nariai po savaitės, jeigu matys, kad šita byla yra gal politizuota, gal gavę daugiau papildomos informacijos, galės priimti ir kitą sprendimą. Arba toliau tęsime bylą apygardos teisme“, – sakė jis.

Pagal Seimo statutą, leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.

„Nemuno aušros“ lyderis tvirtino įžvelgęs dvigubus standartus vertinant galimą neapykantos kurstymą ir kaip pavyzdžius nurodė Algio Ramanausko bei Arūno Valinsko atvejus.

„Dvigubų standartų taikymas Lietuvoje yra akivaizdus. (...) Kažkodėl Algis Greitai gavo įspėjimą, o Žemaitaitis yra teisme, įdomūs procesai“, – sakė jis.

Pasak parlamentaro, Lietuvoje kuriama nuomonė, kad „R. Žemaitaitis yra kažkoks baubas ir kažkoks negeras Lietuvoje dėdė“, kad bandoma su juo susidoroti kaip su politiniu oponentu.

Menkino, tyčiojosi, užgauliojo

Generalinė prokurorė dėl R. Žemaitaičio teisinio imuniteto panaikinimo kreipėsi Vilniaus apygardos teismo prašymu, nes teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas antisemitizmu.

N. Grunskienė su tokiu prašymu toje pačioje byloje į Seimą kreipėsi antrą kartą. Praėjusios kadencijos parlamentarai jau buvo leidę R. Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, bet ją politikas įgijo iš naujo, kai praėjusią savaitę prisiekė Seime.

Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė be parlamento sutikimo.

Seimui nepanaikinus Seimo nario teisinės neliečiamybės, teismas nebegalėtų toliau nagrinėti bylos.

„Būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės ir birželio mėnesiais viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės, šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai padarydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu“, – teigė generalinė prokurorė.

Jos teigimu, R. Žemaitaitis kaltinamas padaręs dvi tęstines nusikalstamas veikas. Jose yra aštuoni epizodai dėl neapykantos kurstymo ir trys epizodai dėl Holokausto neigimo.

Pasak generalinės prokurorės, Seimo nario įrašai „Facebook“ apie žydus ir apie tai kalbėjimas Seime vertintini kaip propaguojantys antisemitizmo normalizavimo idėja, viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos žmonių grupei dėl jų tautybės skatinimas bei antisemitinių idėjų reiškimas.

Bylos duomenimis, R. Žemaitaitis taip pat skelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie žydų tautybės asmenis ir jų dalyvavimą tremiant Lietuvos gyventojus. Prokurorų vertinimu, tai nepagrįstai neigiamai apibūdina žydų tautybės žmones visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ir nepakantumą šios tautybės žmonėms, skatina neapykantą.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – savo paskyroje „Facebook“ pernai skelbė politikas.

Kaltės nepripažįsta

Dėl šių įrašų šių metų balandį Konstitucinis Teismas pripažino R. Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.

Prieš jį pradėtas apkaltos procesas Seime nebuvo baigtas, nes politikas atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose. Spalį jis vėl išrinktas į parlamentą. 

Politikas savo kaltės nepripažįsta, jis tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, o kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože.

Lapkritį prokuratūra pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį R. Žemaitaičiu – dėl galimo neapykantos kurstymo, kviečiant žmones uždegti žvakutes prie konservatoriaus Vytauto Landsbergio namų ir dėl galimo premjerės Ingridos Šimonytės šmeižimo.