Apie dalyvavimą trečiadienio teismo posėdyje BNS patvirtino pati F. Kukliansky.
„Aš mačiau, skaičiau. Kiekvienas gali būti liudytojas. (Esu – BNS) vienas tų žmonių, kurie žino apie nusikaltimą ir gali jį paliudyti“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
R. Žemaitaitis rugsėjį pradėtoje nagrinėti byloje kaltinamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Kaltinimą palaikančio prokuroro Justo Lauciaus teigimu, būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis ne tik skleidė neapykantą žydams, bet ir menkino nacistinės Vokietijos įvykdytą Holokaustą.
Politikas savo kaltės nepripažįsta. Jis tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, o kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože.
Byloje iki šiol buvo apklaustas istorikas Rimantas Zizas, žurnalistas Ramūnas Jakubauskas. Kaltinamasis parodymus duos po liudytojų apklausų ir ekspertų išvadų.
Baudžiamosios bylos R. Žemaitaitis sulaukė dėl savo įrašų apie žydus, paskelbtų pernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“.
Politikui dėl minėtų įrašų inicijuota ir apkalta – Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.
Jo vedama „Nemuno aušra“ naujajame Seime gavo 20 mandatų, o rinkimus laimėję socialdemokratai su šia partija ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ suformavo valdančiąją koaliciją.
Šis žingsnis Lietuvoje ir užsienyje sulaukė kritikos dėl antisemitizmu kaltinamos politinės jėgos buvimo valdžioje.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pareiškė netvirtinsiantis „Nemuno aušrai“ priklausančių politikų ministrais. Dėl to R. Žemaitaitis žada teikti nepartinius kandidatus.
16h ·
Pastarųjų dienų temose, kyla keletas klausimų: 1. Kodėl mus nuosekliai (svarbu - ir kas) murkdo vienoje temoje - antisemitizmo? Juk net per metrą atitrūkus nuo tik politikų pešiojimuisi svarbių plokštumų, piliečiui tampa akivaizdu: antisemitizmo tema pas mus nepraeina. Ir tai yra mūsų visų pasiekimas. Suveikia visuomenė, suveikia teisinė sistema. Tuo tarpu: 2. Kodėl nenorima matyti ir skelbti aliarmo, kad Lietuvoje norima kurti nurodomąją demokratiją: esą yra dar kažkas, o ne rinkėjai, kurie gali padiktuoti politikos konstravimo scenarijus. Va šitą ryškėjantį dalyką laikau itin pavojingu. Bet antru klausimu mitingai nekviečiami. Per sudėtingas klausimas? Nemanau. Nuotraukoje - aš, mėginantis parodyti, kad nesuprantu dėmesio vieniems, o aklumo - kitiems dalykams.