Besikurianti Žemaičių partija nutarė teismui apskųsti Teisingumo ministerijos atsisakymą patvirtinti partijos įstatų, programos ir gairių atitikimą įstatymų reikalavimams. Teigiamas ministerijos sprendimas būtų atvėręs duris Žemaičių partijos registravimui. Nutarę bylinėtis, žemaičiai atsisako ambicijų eiti į rinkimus rudenį.
Ketvirtadienį partijos atstovai skundą įteikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
"Šiuo atveju mes manome, kad visų pirma reikia už vertybės kovoti. Pastaruoju metu turėjome daug pašnekesių su įvairiausiais teisininkais, kurie praktiškai pateikia vienareikšmes išvadas, kad Teisingumo ministerijos argumentai - nesakysiu, kad niekiniai, bet nelabai kvalifikuoti", - BNS ketvirtadienį sakė kuriamos Žemaičių partijos lyderis Egidijus Skarbalius.
Jis sutinka, kad pasirinkę teisminį kelią žemaičiai iki rudenį vyksiančių parlamento rinkimų partijos įkurti jau nespės.
"Rinkimai nebuvo savitikslis dalykas, mums svarbiausia vertybės ir valstybės ateitis, nes mes jos dalimi esame. Gaila, kad mūsų meilė yra vienpusė - mes Lietuvą mylime, Lietuva mūsų - ne", - guodėsi E.Skarbalius.
Gegužės pabaigoje Žemaičių partija sulaukė neigiamo atsakymo dėl partijos steigimo dokumentų. Ministerijai kilo abejonių, ar pirmajame suvažiavime dalyvavusiųjų skaičius su įgaliotaisiais asmenimis siekė vieną tūkstantį. Pagal Politinių partijų įstatymą, partijos steigėjų turi būti ne mažiau nei 1 tūkstantis.
Ministerijai taip pat užkliuvo partijos įstatų nuostatos apie žemaičių kalbos vartojimo skatinimą nuo šeimos iki administracinio sektoriaus. Tai esą reikštų, jog Lietuva de facto tampa federacine valstybe. Netikrumą paskatino ir žemaičių siekis savo kraštą atkurti apskrities vieneto pavidalu, nes tai gali kelti grėsmę valstybės teritoriniam vientisumui.
Pasak E.Skarbaliaus, žemaičiai sutinka tik su pastabomis dėl gramatinių ir redakcinio pobūdžio klaidų, kurios esą - neesminės.
"Dėl esminių punktų: dėl kalbos, dėl požiūrio į valstybės valdymą, savivaldos sistemos išeina, kad tai, kas nesutampa su mažos saujelės žmonių nuomone, tai jau yra draudžiama", - teigė į partiją besiburiančių žemaičių lyderis.
Kuriant partiją, steigiamojo suvažiavimo dokumentus reikia pateikti Teisingumo ministerijai, kuri patikrina, ar partijos steigimas atitinka įstatymo nuostatas, o steigiamos partijos programa ir įstatai nepažeidžia Konstitucijos ar kitų teisės aktų.
Gavę neigiamą atsakymą žemaičiai nutarė surengti naują steigiamąjį suvažiavimą ir iš įstatų bei programos išbraukti viską, kas, ministerijos nuomone, kelia pavojų valstybės teritoriniam vientisumui ar prieštarauja įstatymams. Tačiau vėliau nusprendė savo "vertybes" ginti jas teisme.
Dabar Lietuvoje įregistruotos 38 partijos. Šią savaitę jų turėtų padaugėti iki 39, nes oficialiai bus įregistruota laidų vedėjo Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija. Partijas siekia įkurti iš socialdemokratų partijos pašalintas Algirdas Paleckis, buriantis partiją "Frontas", įsiteisinti taip pat siekia Profsąjungų ir Leiboristų partijos.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.
