Gyvų augalų skulptūros — naujas ir originalus būdas sodyboms puošti. Šniūraičių kaime (Radviliškio raj.) pulkas iš karklo vytelių pintų paukščių jau nutūpė prie bibliotekos. Gyvų augalų skulptūras pasidaryti mokęs pedagogas ir dailininkas Rimvydas Daužvardis įsitikinęs, kad savo rankų kūriniu sodybą gali pasipuošti kiekvienas nagingesnis šeimininkas.
Paukščiai sužaliuos vasarą
Neraginamos Šniūraičių kaimo moterys su sklidinais kibirais vandens ko ne kasdien skuba prie kaimo bibliotekos.Čia jos laisto iš karklo vytelių nupintas skulptūras, kurias kaimo bendruomenės aktyvistai sukūrė prieš porą savaičių.
Dvylika skirtingų paukščių, simbolizuojančių metų laikus, šiuo metu neatrodo įspūdingai. Ant metalinių karkasų karklų ūgliais išpinti jų kūnai kol kas persišviečia. Paskutinį ir bene svarbiausią skulptūroms akcentą dar turi uždėti pati gamta — vytelėms sužaliavus, paukščiai pasidabins žaliomis „plunksnomis“.
Išpuošti kaimą žaliuojančiomis skulptūromis — prieš trejetą metų čia apsigyvenusios Šiaulių universiteto Menų fakulteto tekstilės darbų dėstytojos Danutės Kaučikienės ir jos dukters studentės Jūratės sumanymas. Sudominusios šniūraitiškius šiuo amatu, jos surengė mokymus kaimo bendruomenei.
Skulptūros augs
Kaip prie namų pasisodinti žaliuojančią skulptūrą, kaip ją prižiūrėti „Šiaulių kraštui“ atskleidė R.Daužvardis.
„Šiuo metu sodinukams nėra daug drėgmės, todėl juos reikia nuolat laistyti, kad išleistų šaknis ir išsiskleistų lapeliai. Jei kuris nors ūglis neprigis, jį vėliau teks keisti kitu.
Skulptūros augs, tačiau jos netaps aukštesnės, bet paukščiai su metais bus stambesni, — pasakoja dailininkas, patikinęs, kad karklų šakelės, suaugdamos viena su kita, paslėps po jomis dabar matomą metalinį karkasą.
Anot R.Daužvardžio, įsišakniję karklai lengvai galės atlaikyti ne tik stiprius vėjus, bet ir pusnis. Netinkamai augančias atžalas teks nukarpyti arba įpinti. „Tai gyva, nuolat priežiūros ir dėmesio reikalaujanti kiemo puošmena, — sako gyvų augalų skulptūromis besidomintis šiaulietis.
Tinka ir kiti augalai
„Šioms skulptūroms pirkome specialių tvoroms pinti karklų atžalų. Jos buvo mirkytos vandenyje ir storajame jų gale jau matėsi šaknų užuomazgos,“ — apie medžiagas greit sužaliuosiantiems paukščiams kalbėjo pedagogas.
Apie šio amato žinovus Šiauliuose ponui Rimvydui girdėti neteko, todėl daugelį dalykų jis sakė kuriantis kartu su žmonėmis ir kartu besimokantis.
Prieš pora metų, pasakojo pašnekovas, vieno bičiulio sodyboje jis pasodinęs paprastojo karklo šakelių, kurio atžaloms augant pinami sodo baldai — krėslai ir stalas. Tokiu būdu kompozicija yra formuojama palaipsniui.
Anot R. Daužvardžio, tai nėra lengvesnis žaliųjų skulptūrų kūrimo metodas, tačiau tuomet galima panaudoti ir kitokius daugiamečius augalus, kurie augdami savo lapų formomis, spalva bei žiedais gali žaliąjį kūrinį paįvairinti ir pagyvinti.
Ketinantiems iš karklų kurti skulptūras pedagogas pataria nekartoti jo klaidos — nesodinti nemirkytų šakelių. Mat pasodinus šviežiai nuo karklo atskirtas šakeles, jos sunkiau prigyja, nes neturi šaknų užuomazgų.
Kompozicijoms — derlinga žemė
Karklų šakeles skulptūroms šniūraitiškiai sodino į specialiai paruoštą vietas. Iškasę duobes vejoje, jas užpildė prekybos tinkluose parduodamu dirvožemiu, skirtu augalams auginti. Kad veja „nenukeliautų“ po skulptūromis, duobių kraštus skulptūrų kūrėjai apjuosė specialiomis juostomis, o dirvožemio paviršių padengė smulkintos medienos mulčiumi.
Šiaulių universiteto Menų fakulteto tekstilės darbų dėstytoja Danutė Kaučikienė pastebi, kad prie kaimo bibliotekos sukurtos gyvų augalų skulptūros sukėlė žmonių susidomėjimą. Dalyvavusieji jas kuriant , smalsaujantiems savo pažįstamiesiems, giminaičiams pasakoja kaip šakeles sodino, kaip teks formuoti ataugančius ūglius.
Pedagogė įsitikinusi, kad tokios skulptūros yra puiki alternatyva gipsinėms — mūsų krašto kultūrai svetimiems kaukams, egzotiškiems gyvūnams ar pasakų personažams.
„Nieko nėra prasmingesnio ir gražesnio, kaip savo aplinką puošti naudojant medžiagas iš natūralios gamtos“, — sako D. Kaučikienė, skatinanti visą Šniūraičių kaimo bendruomenę domėtis ekologija, išbandyti kaip senovės dailiųjų amatų meistrai naudojo augalus rankdarbiams.
Janina VANSAUSKIENĖ
