Seimas bene vienbalsiai – 100-u balsų už ir vos trims parlamentarams susilaikius, pritarė naujajam modeliui „žala be kaltės“. Tai reiškia, kad jau nuo sausio pacientas dėl žalos atlyginimo galės tiesiogiai kreiptis į specialią komisiją ir pačiam nebereikės įrodinėti gydytojo klaidų.
Pasak sveikatos ministerijos atstovų, anksčiau, kuomet teisybės buvo ieškoma teismuose, kompensacijų procesai užtrukdavo ir kelerius metus. Dabar gi individualų atvejį tirs komisija, sudaryta iš pacientų organizacijų, medikų bei teisininkų. Taigi tikimasi, kad tautiečiai dėl kompensacijų kreipsis vis dažniau ir drąsiau.
„Žalos atlyginimo procesas užtruks tik iki keturių mėnesių. Taigi pacientams nereikės įrodinėti jokių teisinių niuansų, tokių kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kaltės, neteisėtų veiksmų, nereikės kreiptis į papildomas institucijas. Tiesiog iš karto užpildžius paprastą paraišką pacientas skundą teiks komisijai, kuri prašymą išnagrinės per mano minėtą terminą", – kalbėjo ministerijos atstovė Vilma Strogė.
Dar viena iš tokio modelio atsiradimo priežasčių – finansinė. Iki šiol gydymo įstaigos galimoms žaloms atlyginti dalį savo pajamų pervesdavo draudikams, kurie ir rūpindavosi lėšomis. Visgi išmokos pacientams buvo kuklios.
Štai pernai draudimo bendrovėms gydymo įstaigos iš viso sumokėjo milijoną aštuonis šimtus tūkstančių eurų, o šios pacientams pervedė vos 81 tūkstantį. Išmokų iš sukauptų lėšų draudikai pacientams ne ką riebiau atriekė ir 2017-aisiais.
Modeliui įsigaliojus didesnės ligoninės, poliklinikos ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos 0,2 procento nuo metinių pajamų, o mažesnės 0,1 procento mokės į valstybės administruojamą žalų atlyginimo fondą. Ir jei per metus surinkta suma nebus išdalijama, niekur nedings, o štai anksčiau likučiai, kurie sudarydavo milijonines sumas, nusėsdavo draudimo bendrovėse.
Draudikai atkerta, kad prisiimdavo ir didesnių išlaidų riziką. Esą jei būtų tekę išmokėti daugiau lėšų, nei jiems pervedė gydymo įstaiga, tai būtų reikėję daryti iš savo kišenės. Na, o dabar tokią atsakomybę prisiims ligoninės ar poliklinikos. Būsima naujove per daug nesidžiaugiantys draudikai aiškina, kad gydymo įstaigos dėl jos gali ir nukentėti.
„Kiekvienas prisiima tam tikrą riziką. Šiuo atveju, kai yra fondas, jei jame neužteks pinigų, reikės didinti įmokas. Jei draudikas surinko išmokas, gydymo įstaigoms nereikėdavo mąstyti, jei draudikas išmoka didesnę pinigų sumą, nes tai yra jau draudiko problema. Tai yra esminė filosofija", – kalbėjo draudikų atstovas Andrius Romanovskis.
Seimo narys Antanas Matulas pritaria, kad gydymo įstaigos dabar paverčiamos atpirkimo ožiais. Esą dar anksčiau jis siūlė, jog fondo donoru galėjo būti ir valstybė, prisidėti iš biudžeto. Taip pat jis pastebi, jog neatkreipiamas dėmesys į ligoninės ar kitos įstaigos darbą – pavyzdžiui, ar jos specialistai darė klaidų ir kiek jos atsiėjo.
„Fondas formuojamas tik iš įstaigų lėšų. Visiškai nediferencijuojama kokios apimties įstaiga, kaip ji dirba, ar daro klaidų, ar nedaro. Yra tik vienas kriterijus – 0,2 procento nuo pajamų, o mažesnėms sveikatos priežiūros įstaigoms 0,1 procento. Kiti kriterijai atmesti", – komentavo Seimo narys Antanas Matulas.
Modelio kritikai pirštu beda į Daniją, kur toks modelis veikia jau ne vienerius metus. Esą jam tik atsiradus, pasipylė tūkstančiai skundų ir bendra kompensaciją suma tapo milijoninė. Taigi baiminamasi, jog tautiečiai nepradėtų piktnaudžiauti.
Žalų atlyginimo komisijos pirmininkė Ieva Drėgvienė ramina, jog kartu su kolegomis atidžiai kiekvieną galimos žalos atvejį, pacientas turės pagrįsti žalos aplinkybes, pateikti dokumentus įrodančius padarytą žalą. Taip pat bus aiškinamasi ar ne pats pacientas pakenkė savo sveikatai.
„Įstatymas kalba, kad gydytojas turi būti atidus, rūpestingas ir taip toliau. Tačiau turime nepamiršti, kad pacientas taip pat turi labai aiškias pareigas ir atsakomybę. Pacientas taip pat turi rūpintis savo sveikata ir laikytis gydymo nurodymų. Tai tais atvejais, net ir su nauju modeliu, jei pacientas nesilaikys gydymo rėžimo, kalbėti apie atlygintą žalą negali būti nė kalbos", – sako komisijos narė Ieva Drėgvienė.
Medikai tokį Seimo sprendimą vadina stebuklu, nes apie vienos ar kitos formos modelį buvo kalbama jau keliolika metų. Esą netrukus gydytojai galės mokytis iš padarytų klaidų, o ne bandyti jas nuslėpti. Beje, tyčinių medikų klaidų ir toliau imsis jau teisėsauga.
„Gydytojai nebus supriešinami su pacientais. Deja dabar yra visiškai kitaip. Tikimės, kad ta draugystė ir supratimas atsiras po to, kai įstatymas pradės galioti", – vylėsi Lietuvos gydytojų sąjunga vadovas Liutauras Labanauskas.
Žalos atlyginimo komisijos duomenimis, trečdalis visų skundų susiję su odontologija. Didelė dalis su akušerija, o net penktadalis prašymų žalai atlyginti atskrieja iš įkalinimo įstaigų. Kaliniai skundžiasi dėl neva netinkamų ar nesuteikiamų paslaugų.
