Žalą gydymo įstaigų pacientams nuo kitų metų atlygins specialus fondas. Be to, žmonėms nebereikės įrodinėti patirtos žalos – pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jie ją patyrė, o speciali komisija spręs, ar pacientas teisus.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo nariai, o susilaikė trys.
„Daugiau pacientų gaus daugiau kompensacijų ir didesnes išmokas“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
Konservatorius Antanas Matulas ir socialdarbietis Antanas Vinkus pasigedo daugiau saugiklių, kad „nebūtų piktnaudžiaujama“.
A. Matulas prognozuoja, kad dėl naujos tvarkos gydymo įstaigų įmokos į žalos fondą padidės.
„Jei kurios įstaigos dabar moka apie 30–50 tūkst. eurų, apsidraudžia už tiek savo civiline atsakomybę, tai dabar jų įmoka didės 10 kartų. (...) Tai, be abejonės, neigiamai paveiks galimybę gydyti ir ištirti pacientus“, – pareiškė parlamentaras.
Jis taip pat mano, kad išmokos po kelerių metų išaugs.
„To fondo, į kurį dabar įstaigos mokės žymiai daugiau, už dvejų metų jau nepakaks ir reikės ieškoti kaip jį papildyti“, – aiškino A. Matulas.
Be kita ko jis pranešė, kad advokatai jau specializuojasi, kaip apginti pacientų interesus ir kaip pacientai galėtų gauti daugiau išmokų iš to fondo.
„Įstatymas nėra visai tobulas, reikia galbūt įdėti ir daugiau saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – tvirtino A. Matulas.
Pasak A. Vinkaus, įvertinant atsirasiantį naują nemažų finansinių išteklių poreikį, įdiegus šį žalos atlyginimo modelį reikėtų užtikrinti griežtą surinktų draudimo įmokų panaudojimo kontrolę.
Naujos taisyklės būtų paprastesnės ir medikams, ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams, BNS teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė valstietė Asta Kubilienė.
Į teismą bus galima kreiptis tik tada, jeigu paciento netenkins kompensacijos dydis.
„Pacientas išmoką gaus greičiau, jam nereikės vargti teismuose, teismai turės mažiau darbo, medikai nustos bijoti, nes įmokos į fondą (iš kurio bus mokamos žalos kompensacijos – BNS) nesikeis, priklausomai nuo to, ar gydymo įstaiga daug padarė klaidų, ar mažai“, – aiškino parlamentarė.
A. Kubilienė pabrėžė, kad mažesnes įmokas mokėtų nedidelės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pavyzdžiui, šeimos gydytojų kabinetai.
„Intervencijų ten mažiau ir tikimybė, kad žala nebus didelė“, – tvirtino parlamentarė.
Pasak jos, jeigu išmokėjus kompensacijas lėšų liktų, jos būtų perkeltos į kitus metus.
„Galima būtų plėsti ratą medikų paslaugų, už kurias būtų galima mokėti žalas, ar jas padidinti“, – sakė komiteto vadovė.
Pasak A. Kubilienės, gydymo įstaigoms nereikės susigrąžinti lėšų iš medikų, dėl kurių kaltės bus mokamos kompensacijos pacientams. Regreso tvarka nustatyta tik tada, kai medikas žalą padarys tyčia, pavyzdžiui, dirbs išgėręs ar kitaip apsvaigęs.
Gydymo įstaigoms nebereikėtų draustis civilinės atsakomybės draudimu – pacientų patirta žala būtų atlyginama iš specialios sąskaitos. Į ją įstaigos mokėtų įmokas, analogiškas dabartinėms, pervedamoms draudimo įmonėms.
„Pereiname nuo gynybinės medicinos prie medicinos, kuri nagrinėja kiekvieną klaidą. Kaip aviacijoje. Medikams nebereikės slėpti savo klaidų, nes didelė jų dalis yra sisteminės ir ne dėl kokio nors vieno mediko“, – BNS teigė A. Kubilienė.
Komiteto vadovės duomenimis, beveik 2,5 tūkst. šalies gydymo įstaigų 2013-2017 metais draudikams kasmet sumokėdavo nuo 1,2 mln. iki 2,2 mln. eurų, o išmokos pacientams siekdavo nuo 80 tūkst. iki 160 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, 2017 metais žalos išmokas gavo 35 pacientai, jiems išmokėta 130,2 tūkst. eurų, o gydymo įstaigos draudikams pervedė beveik 1,28 mln. eurų įmokas.
A. Kubilienės teigimu, tokia pat žalos, patirtos gydymo įstaigose, atlyginimo pacientams tvarka veikia Skandinavijos šalyse.
