Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo.
SAM informuoja, kad sprendimai dėl karantino paskelbimo konkrečiose savivaldybėse yra priimami trečiadieniais Vyriausybės posėdyje. Taigi, ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama kitą savaitę.
Šiuo metu į raudonąją zoną įtrauktos 34 šalies savivaldybės, geltonąją – 21, žaliąją – 5.
Vietiniai karantinai jau yra paskelbti 21 savivaldybėje: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šilalės rajono, Širvintų rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Raseinių rajono savivaldybėse.
Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, šalies savivaldybės pagal epidemiologinius rodiklius yra skirstomi į tris zonas – geltoną, žalią ir raudoną.
Žalioji zona reiškia, kad į ją patenkančiose savivaldybėse koronaviruso pavojaus lygis yra žemas, o šį kriterijų atitinkančioms savivaldybėms nebūtina taikyti papildomų ribojimų. Į žalią zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas mažesnis negu 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų dalis per savaitę yra mažesnė negu 4 proc.
Geltonoji zona reiškia, kad joje esančios savivaldybės, siekdamos suvaldyti tolimesnį koronaviruso plitimą, turi būti pasiruošusios bei atsakingai laikytis visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijų. Į geltonąją zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas neviršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų dalis – lygi arba didesnė negu 4 proc. arba sergamumas yra 25-150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – mažiau kaip 4 proc.
Į raudonąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų dalis – 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, arba tos, kuriose sergamumas bus didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, t. y. savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę.
Savivaldybės vertinamos, atsižvelgiant į tris kriterijus: 14 dienų sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų procentinę dalį tarp visų tyrimų, atliktų per 7 dienas, ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, procentinę dalį per 7 dienas.
Raudonoji zona plečiasi: paveiktų šalių sąrašą papildė daugiau valstybių ir regionų
Nuo pirmadienio, lapkričio 2 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas. Raudonojoje ir pilkojoje zonose, iš kurių atvykus privaloma izoliacija arba tyrimas dėl koronaviruso (COVID-19), atsidūrė dar daugiau Europos šalių ir regionų: Kipras, Estija, Vokietija, Švedija, visi Italijos regionai, Danijos Hovedstadeno (Hovedstaden) ir Šiaurės Jutlandijos (Nordjylland) regionai.
Izoliacija ir tyrimas nebus privalomi atvykus iš Latvijos, Norvegijos ir Suomijos, taip pat iš Kanarų salų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
Paveiktų šalių virtualų žemėlapį, kurį pagal šviesoforo principą rengia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), galima stebėti ČIA.
Atsižvelgiant į sergamumą ir kitus rodiklius, užsienio šalys yra skirstomos į žaliąją, geltonąją ir raudonąją zoną. Valstybės, kuriose informacija apie sergamumą nėra prieinama arba kuriose per 7 dienas atliekama 300 ir mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų, patenka į pilkąją zoną.
Raudonosios ir pilkosios zonos valstybės įtraukiamos į Lietuvos paveiktų šalių sąrašą. Iš šių šalių atvykstantys arba per jas keliaujantys asmenys yra laikomi turėjusiais sąlytį ir jiems taikoma 10 dienų izoliacija arba prašoma turėti ne seniau kaip prieš 48 val. iki atvykimo į Lietuvą atliktą COVID-19 testą ir gautą neigiamą atsakymą.
Turėjusiais sąlytį nelaikomi keliaujantys oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.
Keliaujantys vežėjų organizuojamais ir vykdomais tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu privalo užsiregistruoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje ir prieš patenkant į transporto priemonę pateikti vežėjui užpildytos elektroninės anketos patvirtinimą (QR kodą), o kitais atvejais – ne vėliau kaip per 12 valandų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą momento privalo užsiregistruoti NVSC.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašą įtraukiamos Europos ekonominės erdvės valstybės, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija, jeigu ECDC paskelbtuose žemėlapiuose jos priskiriamos raudonai ar pilkai zonai.
Koronaviruso infekcijos paveiktomis šalimis taip pat laikomos trečiosios šalys (ne Europos ekonominės erdvės valstybės), kurios neįtrauktos į ECDC žemėlapius, todėl priskiriamos pilkai zonai. Išimtis taikoma valstybėms, kurios įtrauktos į Europos Sąjungos lygmeniu nustatytą trečiųjų šalių, kurių gyventojams laikinas išorės sienų kirtimo apribojimas nebūtinų kelionių į ES tikslais turėtų būti netaikomas, sąrašą.
Paveiktų šalių sąrašas skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalioja pirmadienį.
Vaizdai, kaip atliekamas Covid-19 tyrimas – video reportaže:
Atnaujintos rekomendacijos
SAM primena, kad viešose uždarose vietose, nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimas yra privalomas. Gyventojai raginami kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu, naudoti dezinfekavimo priemones, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo. Labai svarbu rūpintis aplinkos higiena, dažnai vėdinti patalpas, kasdien valyti naudojamus paviršius tiek gyvenamojoje, tiek darbo vietoje.
Pasireiškus ūminiams viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiams, būtina likti namuose bei konsultuotis Karštąja koronaviruso linija (tel. 1808), arba susisiekti konsultacijai su savo šeimos gydytoju. Lankantis parduotuvėse, vaistinėse, turguose, kitose viešose atvirose ir uždarose vietose patartina laikytis saugaus, ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių.
Po artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga, izoliacija būtina namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje 14 dienų po paskutinės sąlyčio dienos. Izoliavimosi taisyklių privaloma griežtai laikytis visą izoliavimosi laikotarpį.
Būnant viešose vietose raginama vengti tiesioginio kontakto su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujama, taip pat, jei įmanoma, rekomenduojama vengti masinių susibūrimų. Prioritetą patariama skirti veikloms atvirose erdvėse.
Organizuojant didelę asmeninę šventę, esant galimybei, rekomenduojama ją nukelti. Kitu atveju, patariama apriboti dalyvių skaičių, užtikrinti, kad dalyvaujantiems asmenims nėra pasireiškusių kvėpavimo takų infekcijos požymių. Šventės dalyvių prašoma laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, rankų higienos bei saugaus atstumo.
Keliautojams rekomenduojama atidėti nebūtinas vietines bei tarptautines keliones. Rengiantis kelionei, patariama įvertinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją konkrečioje šalyje, kelionės būtinybę bei galimo karantino (izoliacijos) riziką grįžus į Lietuvą. Kelionės metu raginama vengti kontakto su sergančiais asmenimis, laikytis higienos, vartoti saugų maistą ir vandenį.
Sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresni nei 65 metų žmonės yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu. Šių gyventojų grupių asmenims
rekomenduojama užtikrinti kuo mažesnį kontaktą su kitais asmenimis, vengti masinio susibūrimo vietų, rūpintis higiena, jei įmanoma, pasinaudoti paslaugomis, kurios teikiamos nuotoliniu būdu.
Vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones viešose uždarose vietose (viešajame transporte, parduotuvėse, paslaugų gavimo vietose ir pan.), išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio bei pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Veido kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos jų dėvėti negali, ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatai.
Veido kaukes būtina užsidėti taip, kad jos pilnai dengtų burną ir nosį. Dėvint kaukę svarbu neliesti jos rankomis, o ją palietus ar nusiėmus, būtina nusiplauti rankas. Vienkartinių kaukių pakartotinai naudoti negalima, panaudojus – išmesti.
Įspėjame, jog už šių taisyklių pažeidimą asmenys gali būti traukiami į administracinę atsakomybę, o skiriama bauda gali siekti nuo 500 iki 1000 eurų.
Apie konservatorių planus pertvarkyti sveikatos sistemą žiūrėkite:
