Nemaža dalis kaimiečių keikia Europos Sąjungos (ES) paramą, kurią siūlydami vietos valdininkai kadaise privertė žmones aktyviai ūkininkauti. Gavę ašaras iš paramos, atėjus sunkmečiui dauguma tokių buvusių ūkininkai verčiasi itin sunkiai.
Dar užsilikusius veiklius Lietuvos kaimo žmones vėl stengiamasi įtraukti į avantiūrą. Vakar Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) dar kartą pakvietė ūkininkus, dažniausiai - vidutinio bei vyresnio amžiaus vadinamuosius „trihektarininkus“, nustoti ūkininkavus ir pasinaudoti ES remiamos Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos programos pranašumais, rašo „Respublika“.
Leidžiama suprasti, kad programa patikėję ūkininkai kaip kompensacijas gaus ne mažiau, nei gavo jų likimo pionieriai - per metus daugiau nei 3 mln. litų.
Tačiau šimtai gavusių kompensacijas kaimiečių šiandien keikia ES ir NMA paramą ir apskritai visą šalies valdžios politiką agrariniu klausimu.
„Kadaise nesupratau, ką jie su manimi nori padaryti, šit dabar ir kenčiu. Gerai dar, kad gyva mano žmona, abu gauname pensijas. Tačiau nepavydžiu tiems buvusiems ūkininkams, kurie gyvena po vieną ir verčiasi iš vienos pensijos“, - dienraščiui pasakojo Kupiškio gyventojas J. A.
Pasijuto apgautas
Pasak J.A., į Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos programą jis įsitraukė būdamas 2005 m., - būdamas 67-erių.
„Nepasakyčiau, kad pasirašydamas dokumentus būčiau visai į juos nesigilinęs. Gilinausi. Žinojau, kad pasirašęs popierių turėsiu teisę laikyti ne daugiau kaip vieną karvę, nors anksčiau laikiau tris. O ir tos pačios karvutės pieno neturėsiu teisės pardavinėti. Savo ūkyje galėsiu auginti tik tiek daržovių ir kitų gėrybių, kiek reikia saviems poreikiams“, - sakė J. A.
Vyras žinojo, kad sulaukus 70-ies jam kompensacija jau nebus mokama. „Vis dėlto anuomet nesitikėjau, kad visa tai mano šeimai kirs taip skaudžiai. Pakilus degalų, kuro ir visoms kitoms kainoms, tie per trejus metus gauti dešimt su trupučiu tūkstančių litų kompensacijos pasirodė esą vargo kąsnis. Dabar ir jų nebegaunu, todėl užtrūkus vienintelei karvutei gyvename iš pensijos. Toks gyvenimas, oi, koks nesaldus. Jei galėčiau ir toliau laikyti tris karves, tikrai gyventume kur kas geriau, vien iš to, kad pardavinėtume pieną“, - skundėsi buvęs ūkininkas.
Dabartinės taisyklės – dar griežtesnės
Tuo metu, kai J. A. pasirašė susitarimą dėl atsisakymo ūkininkauti, jis jau buvo pensininkas. Pasirodo, šiandien Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos nuostatai dar griežtesni.
Kad ūkinę veiklą nusprendęs nutraukti asmuo gautų išmoką, jis turi turi būti atitinkamo amžiaus. Paraiškos pateikimo dieną vyras turi būti ne jaunesnis kaip 55 metų, bet dar nesulaukęs 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus, o moteris - ne jaunesnė kaip 55 metų, bet dar nesulaukusi 60 metų. Toks amžiaus cenzas patvirtintas pagal Europos Sąjungos reglamentą, tačiau į amžiaus ribas netelpantis asmuo yra iš anksto pasmerktas negauti paramos. Primename, kad Lietuvoje pensinis amžius - nuo 62,5 metų.
„Taip, negauna išmokų dėl to, kad viršijęs amžiaus cenzą asmuo turi gauti pensiją. Paramą gauna tokie žmonės, kurie jau pasiekę tam tikrą amžių, tačiau dar negauna pensijos“, - pasakojo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Anot jo, dabar pasitraukęs iš žemės ūkio veiklos paramos gavėjas gauna 5348,4 lito metinę išmoką, o per mėnesį - viso labo apie 500 litų. Tačiau pašnekovas neigė, kad šitaip ūkininkus stengiamasi apmulkinti.
„Žinoma, tokių pinigų užtenka tik minimaliems poreikiams, bet tai vis dėlto yra realūs pinigai. Jei šiandien gamyba nuostolinga, galima plėtoti natūrinį ūkį tik dėl savęs, nesibraunant į prekinę rinką. Tarkim, galima pasilikti vieną karvę. Šiandien pieno supirkimo kainos yra tokios, kad smulkiesiems ūkininkams tai tikrai yra nuostolinga ir šiuo atveju, jei nesinaudos programa, jam nuo to bus tik blogiau“, - sakė B. Markauskas.
Be to, Žemės ūkio rūmų pirmininko tvirtinimu, daugeliu atvejų žemės ūkio gamyba nenukenčia, nes ją tęsia asmenys, perimantys ūkius. Paprastai tai būna vaikai ar giminaičiai.
Naikinami konkurentai?
Tuo tarpu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas neslėpė, kad anksčiau norinčiųjų pasitraukti iš žemės ūkio veiklos buvo daugiau nei dabar. Gali būti, kad ir dėl to, jog šiandien ne vienas ir ne du kaimiečiai pamatė, kas atsitiko tiems, kurie įsitraukė į programą anksčiau. Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota apie 107 tūkst. ūkių, o kiek šiuo metu jų padaugėję ar sumažėję, duomenys kol kas neskelbiami.
Kai kurie „Respublikos“ kalbinti ekspertai tvirtino, kad Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos programa gali būti savita Europos sugalvota gudrybė eliminuoti lietuviškus ūkius. Esą kai nustojamos mokėti kompensacijos, lengva įkalbėti žmogų parduoti žemę. Tarp pirkėjų šiandien yra daug atsibastėlių iš Vakarų.
Indrė Lauciūtė, Vidmantas Užusienis
