Smurtas buvo, išvados ignoruojamos
Visuomeninė komisija Garliavos įvykiams ištirti trečiadienį kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę ir pareikalavo neignoruoti jos išvadų. Komisijos manymu, 2012 metų gegužės mėnesį, vykdant teismo sprendimą Garliavoje, buvo šiurkščiai pažeista Lietuvos Konstitucija, ir panaudotas smurtas prieš mažametę, prieš teisėją ir kitus žmones.
„Į tas išvadas nebuvo atkreipta dėmesio. Ne tai, kad jos sukritikuotos, bet parodyta, kad jų tarsi nebuvo“, – pareiškė teisininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Narcizas Rasimas.
Kaip tvirtina komisijos nariai, 2012 metų gegužės 17 dieną Garliavoje buvo panaudota prievarta, pasikėsinta į Lietuvos Konstituciją, pažeistos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos. Be to, prievartos panaudojimas valstybės vardu buvo iš anksto paruoštas ir suplanuotas.
Pasak komisijos, visuomenei nebuvo pateiktas pagrįstas aiškinimas dėl jėgos panaudojimo Garliavoje teisėtumo. Komisija jėgos naudojimą prieš mergaitę traktuoja kaip prievartą. Vaiko orumas turi būti gerbiamas bet kokiomis aplinkybėmis, net ir vykdant teismo sprendimą. Vaikas nebuvo išklausytas, turėjo iš namų išeiti tik savo valia, o ne būti išneštas, tvirtinama komisijos pranešime.
Komisija teigia, kad viešai esamos medžiagos pakanka konstatuoti neteisėtos prievartos Garliavoje faktą, tačiau komisija reikalauja prokuratūros perduoti Seimui filmuota medžiagą, kurioje užfiksuotas mergaitės paėmimas. Esą tai leis Seimo nariams ir lengviau apsispręsti, ar reikia atimti Neringos Venkcienės teisinę neliečiamybę.
Policinė valstybė
Komisijos atstovai tvirtina, kad prievartos aktas tapo įmanomas todėl, kad Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi vadovautis doktrina, kad teismų sprendimus būtina besąlygiškai vykdyti bet kokiomis priemonėmis, net ir naudojant prievartą prieš vaiką, kuri buvo iškelta aukščiau vaiko orumo.
Gegužės 17 dieną Garliavoje buvo šiurkščiai pažeista Lietuvos Konstitucija, įstatymai, ir tarptautinės konvencijos, grindžiančios vaiko orumą. Pažeistas ir teismo sprendimas, kuris draudė vaiką perimti be prievartos panaudojimo, tvirtina komisijos atstovai. Pasak jų, bandymai iškelti teisinės valstybės principus virš žmogaus orumo stumia Lietuvą nedemokratinės valstybės link.
Besąlygiškas teismo sprendimų vykdymas yra policines valstybės požymis, kuris neatitinka demokratinės ir humaniškos valstybės pagrindų, teigia komisija.
Mergaitė socialiai izoliuota
Komisija tvirtina, kad per devynis mėnesius mergaitė buvo socialiai izoliuota. Jai neleidžiama bendrauti su artimaisiais, vaikystės draugais ir kitais asmenimis. Be to, visuomenei nėra pateikiama informacija apie vaiko būklę, kaip ją paveikė ši socialinė izoliacija, nepateikiami įrodymai, kad vaikui dabartinės sąlygos yra geresnės už ankstesnes.
„Į vaiką nežiūrima kaip į žmogų, žiūrimą kaip į daiktą“, – tvirtina Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovas Romualdas Povilaitis. Pasak jo, tai yra nehumaniška, nedemokratiška, ir primena situaciją „kai kuriose kaimyninės valstybėse“ arba padėtį, kurį Lietuvoje buvo prieš 20 metų.
„Tai, kad teisėjai neišklauso mergaitės, yra gėdingas faktas. Ji turi teisę išsakyti savo nuomonę. Kodėl jos nenori klausytis? Kodėl bijoma išgirsti šitą mergaitę?“, – klausė teisininkė Z. Šličytė. Pasak jos, mergaitė privalo būti išklausyta viešai teisme, o tai nėra padaroma todėl, kad kai kurie galingi žmonės bijo atskleisti savo seksualinius iškrypimus.
Komisija reikalauja, kad mergaitei būtų leista bendrauti su seneliais, artimaisiais ir bendraamžiais bei būtų suteikta kokybiška medicininė ir psichologinė pagalba.
Prabilo apie žmogaus teisių pažeidimu
Kaip trečiadienį teigė komisija, vaiko artimiesiems ir žmonėms, atvykusiems stebėti, ar nebus panaudota prievarta, įstatymai suteikia teisę priešintis prievartos panaudojimui. Gegužės 17 dieną žmonės veikė remiantis savo sąžine ir įsitikinimais, stebėdami, ar nebus panaudota prievarta, meldėsi, giedojo himną. Nepaisant to, jie yra teisėsaugos persekiojami, prieš juos pradėti ikiteisminiai tyrimai. „Negalima net kreidelėmis parašyti žodžio „tiesos“, – stebėjosi Z. Šličytė.
Žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje įgauna vis didesnį mastą. Iškilo grėsmė teisei į nuomonės reiškimo laisvę, tvirtina komisija. Kaip pavyzdį komisija mini N. Venckienę, kuri yra persekiojama už kritiką teismams. „Demokratinėje valstybėje sąžininga kritiška nuomonė negali būti vertinama kaip nusikaltimas“, – tvirtina Z. Šličytė. Pasak jos, Lietuvai iškilo grėsmė iškrypti iš demokratinės ir humaniškos raidos kelio.
