Pakvipo rinkimais ir emigrantų klausimas vėl panūdo politikams. Jaudinanti tema, reikia savireklamai išnaudoti, reikia parodyti, kad emigrantai irgi rūpi. Reikia ką nors ir jiems pažadėti. Lietuvoje likusieji pigesnės šilumos ar didesnio atlyginimo viliones praryja nekramtę. Emigrantų tuo nesužavėsi, tad Lietuvos politikai iš kailio neriasi ieškodami jauko emigrantams.
Emigracijos klausimas, į kurį keletą metų buvo numota ranka, nes tai esą pačių išvažiavusiųjų pasirinkimas, vėl iš naujo keliamas ir kedenamas. Iš naujo aiškinamasi, kokios, ekonominės ar psichologinės priežastys lemia tai, kad žmonės išvyksta. Nesvarbu, kiek pinigų buvo išleista studijoms ir tyrimams, kurie regis turėjo visus atsakymus pateikti, apie emigraciją vėl prašnekę politikai atrodo it iš dangaus nukritę, kurie staiga pamatė, kad emigracija yra problema.
Turbūt yra tokių, kuriuos politikų kalbos sujaudino ar suerzino. Ir tikrai žinau, jog yra daug išvykusiųjų, kurie iš paliktos Tėvynės politikų laukia bent trupučio supratimo, o ne vien abejingo konstatavimo – tai jūsų pasirinkimas. Bet nesunku atspėti, jog toji šiuo metu pakilusi supratimo ir atjautos banga bus labai trumpalaikė. Rinkimams pasibaigus, jei tie, emigrantų likimu susirūpinę, laimės, geriausiu atveju už mokesčių mokėtojų pinigus užsakys dar vieną tyrimą ar studiją.
Dvigubos pilietybės korta irgi ištraukta. Ištraukta tų pačių, kurie tą klausimą raugino beveik šešetą metų, bet dabar, jei bus išrinkti, pasišovę išplėsti dvigubą pilietybę galinčių gauti ratą. Vėlgi, nesunku nujausti, kad sprendimas bus toks pat, kaip anksčiau – Seimas greičiausiai pritars, Konstitucinis teismas pareikš, kad prieštarauja Konstitucijai, Prezidentė vetuos, ir Seimui neužteks balsų pasipriešinti Prezidentės veto. Ir tarsi niekas nekaltas, ir problemėlė dar kitiems rinkimams užkonservuota.
Čia tie pernykščiai lapai, kurie jau kelintą kartą prieš rinkimus iš naujo kedenami. Bet yra ir naujovių. Pavyzdžiui, neseniai nubangavęs pasiūlymas tiems, kas grįš, duoti žemės. Žemės hektaro kaina Lietuvoj maždaug 3-4 tūkst. litų. Jeigu atrėš tris hektarus, kaip buvo prieš 20 metų, kai kolūkius ardė, išeitų maždaug 10 tūkst. litų. Nežinau, gal toks yra vidutinio dydžio kyšis Lietuvoj, ir jeigu jo gana savivaldybės politikui, kodėl neturėtų būti gana kažkokiam emigrantui?
Tiesą sakant, visi tie politikų tauškalai skirti ne emigrantams, o Lietuvoj dar likusiems, tiems, kurių artimieji jau išvykę arba kraunasi lagaminus. O išvykimo mastai kelia siaubą. Naujausiais LR statistikos departamento duomenimis 2004–2011 m. laikotarpiu iš Lietuvos išvyko 330 tūkst. žmonių. Čia kalbama tik apie tuos, kurie oficialiai deklaravo savo išvykimą. O kiek tokių, kas nedeklaravo?
Dar iškalbingesni „Eurostat“ duomenys, skelbiantys, kad Lietuva pagal išvykusiųjų skaičių vienam tūkstančiui gyventojų, kuris siekia 11,8 žmogaus, 2012 m. galutinai įsitvirtino pirmojoje pozicijoje. Antroje vietoje latviai (11). Lenkai, nors kartais ir atrodo, kad Londonas greit taps visišku lenkynu, šiose rungtynėse mums ne konkurentai - iš Lenkijos, skaičiuojant vienam tūkstančiui gyventojų, išvyko tik 0,1 žmogaus.
Pagal statistiką, standartinis 2011 m. iš Lietuvos išvykusio emigranto portretas būtų štai toks: tai jaunas 20–29 metų amžiaus asmuo (vyras ar moteris), niekada negyvenęs santuokoje, kurio pagrindinė išvykimo tikslo valstybė – Jungtinė Karalystė ir kuris prieš išvykdamas nedirbo metus ir ilgiau.
Koks yra minėto amžiaus lietuvio Lietuvoje portretas? Tai žmonės, gimę išlaisvėjimo metais arba jau laisvoj Lietuvoj. Dauguma jų įgiję aukštąjį arba koledžo išsilavinimą, dauguma moka anglų kalbą. Tokių nei rėžiu žemės, nei pliurpalais apie teisę į dvigubą pilietybę nepapirksi. Teks sugalvoti ką kita arba atvirai prisipažinti, kad į emigrantus Lietuvos politikams jau seniai nusispjaut.
