Lietuvos Vyriausybė ir kitos institucijos turi stengtis, kad iš Europos Komisijos (EK) būtų išsiderėta palankesnė tiesioginių išmokų tvarka Lietuvos ūkininkams, kitaip jiems Europos Sąjungos (ES) rinka dar ilgai bus užverta, sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
Spalio 12 d. pasirodys EK pasiūlymas dėl bendrosios žemės ūkio reformos po 2013 m. Pasak Z. Balčyčio, mažiausias tiesiogines išmokas ES gaunantys ūkininkai, tarp jų ir Lietuvos, šio dokumento laukia su nerimu.
Europarlamentaras teigia kreipęsis į EK, kaip bus įgyvendinamas įsipareigojimas tiesiogines išmokas paskirstyti teisingiau, kad visi ES ūkininkai galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis, ir gavęs atsakymą, kad išmokos bus vienodinamos laipsniškai, taigi procesas gali užtrukti iki 2020 m.
EK birželio pabaigoje pateiktame Komunikate dėl Europos 2020 biudžeto teigiama, kad visos valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos sudaro mažiau negu 90 proc. ES vidurkio, trečdalį skirtumo tarp dabartinio išmokų lygio ir ES vidurkio panaikins 2014-2020 metais.
Toks modelis Lietuvos ūkininkų sąlygų iš esmės nepagerins, kadangi išmokų vienodinimas bus santykinai nedidelis ir užtruks ilgą laiką, mano Z. Balčytis. Anot jo, žemės ūkio plėtra yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ir Lietuvos Vyriausybė bei kitos atsakingos institucijos turi derėtis su EK dėl palankesnės išmokų dydžių vienodinimo tvarkos, kitaip ES rinkos Lietuvos ūkininkams bus užvertos dar ilgai.
Ketvirtadienį Z. Balčytis pakartotinai kreipėsi į EK, išreikšdamas susirūpinimą, kad būsimasis finansavimo modelis tik padidins atotrūkį tarp ES narių žemės ūkio ir socialinio vystymosi srityse, privers mažiausias tiesiogines išmokas gaunančių ES narių ūkininkus keisti veiklą ir padidins emigraciją, nedarbą bei socialinę atskirtį jose.
Eltos korespondentas Ugnius Antanavičius
