Rusija, Juntinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė ir Prancūzija Ukrainai saugumą ir neliečiamumą garantavo dar 1994 m. Budapešto susirinkime, kai Ukraina atidavė savo branduolinį ginklą. Jei valstybėms nepavyksta įvykdyti savo įsipareigojimų, jos galėtų tiekti gynybinę ginkluotę Ukrainai, kad ši apsigintų pati, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas, politologas Alvydas Medalinskas.
Anot politologo, karštieji taškai Ukrainoje išlieka tie patys – Debalcevė ir šalia Mariupolio esantis Širokino miestelis. Šiose vietovėse mūšiai iš tiesų iki šiol vyksta.
A. Medalinskas pabrėžia, kad akivaizdu, jog separatistai vis aukščiau kelia reikalavimų kartelę. „Nors Debalcevė pagal Minsko susitarimą turėtų priklausyti Ukrainai, iš ten, kaip jie [separatistai – LRT.lt] sako, nori išvalyti Ukrainos karius. Ten vyksta pagrindiniai mūšiai“, – tvirtina politologas.
Jis priduria, kad vėl kyla diskusijos dėl Donecko oro uosto. Pasak A. Medalinsko, akcentuojama oro uosto geografinė padėtis, nes, vykstant susirėmimams, gali kilti grėsmė taikiems gyventojams šalia esančiame Donecke.
„Akivaizdus dalykas, kurį pripažino ir patys separatistai – per pirmą parą žuvo 60–70 Ukrainos karių. Tai – separatistų informacija, Ukraina to nepatvirtino. Tai rodo, kad nesilaikoma Minsko susitarimo ir paliaubų“, – daro išvadą politologas.
Jo nuomone, susiklosčius tokiai padėčiai, savo žodį galėtų tarti JAV. Anot A. Medalinsko, JAV turėtų išreikšti griežtesnį požiūrį sankcijų atžvilgiu ir apsvarstyti ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Politologo teigimu, Ukrainoje šiuo metu jau pasiektas taikos periodas, su kuriuo pati Ukraina sutiko, nes jai tai buvo labai svarbu. Pasak A. Medalinsko, kai nevyksta jokie kariniai veiksmai ir abi pusės sutinka, jog išlieka tik atskiri karštieji taškai, JAV galėtų tiekti gynybinę ginkluotę. Anot LRT Radijo pašnekovo, tokia ginkluotė galėtų būti naudojama Ukrainos saugumui palaikyti.
„Separatistai jau naudoja terminologiją, kuri kelia grėsmę ir rodo, kad jų apetitas gali nesibaigti antra Minsko susitarimo linija. Pavyzdžiui, kalbėdami apie Lisičianską, miestą dar truputį į Šiaurę (tai – pakankamai strateginis miestas), separatistai sako, kad tai – laikinai Ukrainos armijos okupuota teritorija. Akivaizdu – puolimas gali būti“, – atkreipia dėmesį A. Medalinskas.
Politologo nuomone, ginkluotę galėtų tiekti ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, nes jos dalyvavo Budapešto susirinkime 1994 m. Tuomet Ukraina savanoriškai atidavė savo branduolinį ginklą.
„Ji turėjo trečią arsenalą pagal galingumą po Rusijos ir JAV. Tada, mainais už tai, jai buvo garantuotas saugumas, teritorijos vientisumas. Galbūt dabar, jeigu [Budapešto susirinkimo valstybės – LRT.lt] mato, jog nepavyksta įvykdyti savo įsipareigojimų, jos galėtų sakyti – mes tiekiame ginkluotę, kad Ukraina galėtų apsiginti pati“, – siūlo A. Medalinskas.
