Susidaro įspūdis, kad bankų sektorius dar neatsigaus ir šiemet. Gali būti, kad kitąmet taip pat neatsigaus. Tokios mintys kyla Danijos finansų priežiūros tarnybai pareiškus, kad jų šalyje bankų krizė yra stipriai įsišaknijusi, jos gniaužtai neatsileis kokius penkerius metus, o per metus gali bankrutuoti keli Danijos bankai. Tiesa, tie bankai yra nedideli ir užima apie 3 proc. finansų rinkos.
Danija nėra dažniausiai minima Europos skolų kontekste. Bet labai nustebti taip pat nereikia. Likvidumo problema palietė ne tik PIIGS šalis. Ji aktuali beveik visam pasauliui. Europos bankų akys krypsta į Europos centrinį banką su viltimi gauti trejų metų trukmės paskolas lengvatinėmis sąlygomis. Tai tik rodo, kad bankinis sektorius dar vis braidžioja po dugną.Susiję straipsniai
Per metus labiausiai sumenko pasitikėjimas komerciniais bankais Italija ir Ispanija nuramino rinkas Euro kursas ritasi žemyn Niūri prognozė: pasauliui gresia nesibaigiantys socialiniai neramumai Graikija gaus paramą
Tokios naujienos nenuteikia optimistiškai. Būti pesimistu nesveika. O kai rinkos sutrikusios, nes nėra į ką atsiremti, sunku būti ir pragmatiškam. Šiandien nereikia būti George'u Sorosu, kad suprastum, jog dabar blogiau nei 2008 metais. Dabar mus slegia ne finansinė krizė, dabar mes patiriame pasitikėjimo krizę.
O jos poveikis pasaulio ekonomikai gali būti dar skaudesnis. Esant tokiai situacijai sunku tikėtis ekonomikų atsigavimo šiemet. Ypač tokių kaip Graikija, Italija, Ispanija ir kitos. Dėl užtrukusių visokių derybų ir vilkinamų sprendimų gali nukentėti Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikos.
Tikrai dar visus šiuos metus stebėsime lokalius gaisrų gesinimus. Tikėkimės, tik lokalius... Šiemet jau vis rečiau prabylama apie Europos Sąjungos ar euro zonos subyrėjimą; jau rečiau Graikija varoma iš valiutinės sąjungos, o šalies bendrovių akcijų kainos biržoje toliau kyla. Jei tikėsime, kad akcijų rinkos anksčiausiai parodo ekonomikų atsigavimą, galima būtų atsipalaiduoti ir laukti, kol krizė išeis iš mūsų kiemo.
Šiuos metus gal ir praleisime to laukdami. Europos valstybių finansinės drausmės klausimas sprendžiamas ir bus išspręstas. Tik šitos drausmės kitą lazdos galą pamatysime vėliau. Suvaržyti valstybių biudžetai neskatins ekonomikų. Ilgainiui, kitąmet ar vėliau, šis galas gali smogti visu stiprumu.
Subalansuoti valstybių biudžetus labai svarbu ir gerai. Bet taip neskatinama ekonomika. Susidaro gana ydingas uždaras ratas. Čia reikia naujo modelio, kad avys sveikos būtų ir vilkai sotūs. Investuotojai turėtų ypač atsižvelgti į susidariusią padėtį. Tiesą pasakius, šiuo pokriziniu laikotarpiu tai nėra naujiena – seniai stebime pasikeitusią rinkų konjunktūrą. Lankstumas ir įžvalgumas gali tapti pranašumu investuojant.
Dar didesnis pranašumas yra greitis, kai teks nešti kudašių iš padidėjusios rizikos zonų. O tokių minų laukų investavimo erdvėje nuolat daugėja. Panašu, kad klasikinė investicinio portfelio formavimo strategija – šiek tiek akcijų, šiek tiek obligacijų, šiek tiek grynųjų – aktualumo neprarado ir po krizės išbandymo. Tik turėtų atsirasti pokyčių balanse tarp visų instrumentų.
Pagrindiniai kriterijai išlieka instrumentų teikiama grąža, likvidumas ir patikimumas. O kas šiandien patikima, kai mes susidūrę su pasitikėjimo krize? Ar atsiras toks Šeimininkas, kuris tą Krizių pamiškėje nušautų? Šaudyklės čia neužteks, reikalingas galingesnis ginklas.
Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas
