Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vakar paskelbė trumpą pranešimą, kuriame informavo, jog nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl žinomo Izraelio istoriko Yizthako Arado galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje Antrojo pasaulinio karo metais.
Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į patį panešimo tekstą: skaitant jį ir nežinant šio tyrimo priešistorės tikriausiai sunku būtų suprasti, ką iš viso tie prokurorai tyrė ir kuo čia dėtas gerbiamas Izraelio istorikas Yizthakas Aradas.
Bet gal geriau pacituosiu:
Praėjusį penktadienį Generalinė prokuratūra nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pirminius įtarimus, nutraukė dėl sovietų partizanų būrio „Vilnius“ nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metais Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriuje kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo dalį Yizthako Arado atžvilgiu. Dalis ikiteisminio tyrimo nutraukta, nes jo metu gauti tik nusikaltimo faktą patvirtinantys duomenys. Prokuroro nutarime konstatuota, jog išnaudojus visas ikiteisminio tyrimo galimybes surinktų duomenų nepakanka, kad baudžiamoji byla Y. Arado atžvilgiu būtų perduota teismui.
Sutikite, nelabai lengva susigaudyti, kas, ką ir dėl ko įtarinėjo. Skaitant pranešimą, nesuprasi, koks ryšys yra tarp partizanų būrio „Vilnius“ ir Y. Arado ir kas buvo pats Y. Aradas: galimas budelis ar to partizanų būrio vykdytų nusikaltimų auka.
Šiek tiek keista. Nes vos prieš metus prokurorai kalbėjo daug aiškiau ir suprantamiau. Štai ką jie rašė 2007 metų rugsėjo 10 dieną išplatintame pareiškime:
Izraelio Valstybės teisingumo ministerijai buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus p. Yizthako Arado atžvilgiu, t. y. buvo prašoma įteikti minėtam asmeniui pranešimą apie įtarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Lietuvoje ir pokario metais šiam asmeniui tarnaujant sovietų NKVD galimai padarytų nusikalstamų veikų, vertintinų kaip nusikaltimai žmoniškumui prieš Lietuvos gyventojus (civilių gyventojų, karo belaisvių žudymas, Lietuvos partizanų žudynės).
Ten pat pranešama, kad ikiteisminis tyrimas, kurio metu tarp kitų asmenų yra tiriama ir p. Y. Arado veikla, buvo pradėtas 2006 metų gegužę pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) ir 101 straipsnyje (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas).
Be to, prokurorai prieš metus teigė:
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, pono Y. Arado prašoma pagal Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus išdėstyti savo poziciją dėl jam reiškiamų įtarimų ir atsakyti į su jais susijusius klausimus.
Įdomu, ar ne – prieš metus tyrimo medžiagoje buvo pakankamai faktinių duomenų ir buvo siekiama pono Arado paaiškinimų. Tų paaiškinimų per metus negavus (nes ponas Aradas atsisakė ką nors aiškinti) šiandien jau teigiama, kad surinktų duomenų nepakanka ir tyrimas nutraukiamas.
Tiesa, prokurorų pozicija taip radikaliai pasikeitė net ne per metus, o vos per du mėnesius. Nes dar šių metų liepos 1-ąją išplatintame pareiškime jie rašė štai ką:
Šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai keliose baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ankstesniais metais dėl Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos teritorijoje galimai sovietų partizanų būrių įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų prieš civilius ir kitus Lietuvos gyventojus, juos brutaliai nužudant, sunkiai sužalojant, sudeginant jų sodybas ir kitą turtą, vykdant kitus tarptautinės humanitarinės teisės karo ar okupacijos metu draudžiamus veiksmus prieš toje teritorijoje gyvenusius civilius, taip pat karo belaisvius. Iš tokių baudžiamųjų bylų paminėtina baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006-05-19 pagal Lietuvos Respublikos BK 100, 101 str. (joje tarp kitų kelių šimtų sovietų partizanų būrio „Vilnius“ narių tiriami ir Izraelio piliečio Y. Arado galimai nusikalstami veiksmai).
Tame pačiame pareiškime taip pat nurodoma, kad
Vieni [ … ] asmenys apklausiami liudytojais [ ….], o kitų atžvilgiu, esant pakankamai duomenų ir objektyviam pagrindui, surašomi nutarimai apie įtarimą karo nusikaltimais ar nusikaltimais žmoniškumui (pvz., Y. Aradas) ir imamasi procesinių priemonių juos apklausti įtariamaisiais.
Kas gi lėmė tokias permainas prokurorų galvose? Vakarykščiame pareiškime jie nurodo tris pagrindinius motyvus. Pirmasis jų yra tai, kad tyrimo metu apklausus 83 liudytojus, iš kurių 14 asmenų buvo pripažinti nukentėjusiais, nė vienas nepatvirtino ką nors žinantis ir galintis paliudyti apie Y. Arado dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.
Tai, žinoma, galėtų būti stiprus argumentas, tačiau yra viena aplinkybė, kuri verčia abejoti. Mat dar šį pavasarį Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius aiškino, kad tiesioginių nusikaltimo liudininkų jau nėra, gyvi likę tik nukentėjusiųjų giminaičiai. Galėjo, žinoma, ir jie ką nors matyti, tačiau nėra žinoma, ar jie iš viso buvo tarp tų, kuriuos žudė sovietinių partizanų būrys, kurio nariu buvo ir Y. Aradas.
Antras prokurorų argumentas yra tai, kad „tyrimo metu taip pat gauta humanitarinių mokslų daktaro (eksperto-istoriko) išvada, jog atsiminimų knygoje savo veiklą Y. Aradas, kaip ir kiti sovietiniai partizanai, sureikšmino, neišvengė faktinių klaidų“.
Tiems, kas nežino, priminsiu, kad būtent nuo minimos knygos („The Partisan. From the Valley of Death to Mount Zion“), kurioje ponas Aradas viešai pasigyrė savo „žygdarbiais“ Lietuvoje, viskas ir prasidėjo.
Šiek tiek keista – pats lyg ir istorikas, o išeina, kad savo knygoje paprasčiausiai apsimelavo. Taip pat keista ir tai, kad prokuratūra neįvardija, kas buvo tas „eksperto-istoriko“. Na, arba bent jau kur jis dirba: Lietuvos istorijos institute ar Ad Vashem muziejuje?
Paskutinis prokurorų argumentas taip pat labai įdomus: pasirodo, „ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti kartu su Y. Aradu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme galimai dalyvavusių asmenų likimai“.
Jei teisingai supratau, tai prokurorai bando pasakyti, jog nerandant kitų nusikaltėlių įtarinėti vien Y. Aradą būtų negražu.
Gal prokurorai ir teisūs. Gal iš tiesų Y. Aradas savo knygoje apsimelavo ir jokių nusikaltimų Lietuvoje nepadarė. Tačiau vis tiek keista, kodėl būdamas toks nekaltas jis nesutiko duoti parodymų. Taip pat keista, kodėl Lietuvos prokurorai taip greitai nuleido rankas. Juk, pavyzdžiui, tyrimas dėl Medininkų žudynių, atrodo, nenutrauktas iki šiol, nors įtariamųjų apklausti taip pat nepavyksta.
Ir taip yra todėl, kad nusikaltimams žmoniškumui bei karo nusikaltimams senaties termino nėra. O juk Y. Aradas ir yra įtariamas būtent tokiais nusikaltimais.
Beje, keistas sutapimas: ikiteisminis tyrimas dėl Y. Arado buvo nutrauktas penktadienį, o pirmadienį Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad ministras P. Vaitiekūnas Vyriausybei pateikė pasiūlymus dėl buvusių Šnipiškių žydų kapinių. Tų pačių, kurios, anot kai kurių „ekspertų-istorikų“, užima beveik pusę senojo Vilniaus, įskaitant ir neseniai pastatytus Mindaugo apartamentus.
Tų pasiūlymų esmė labai paprasta: tyrimai baigiami, dialogas tęsiamas, norintys galės įsiamžinti. Toks paprastas ir, atrodo, visiems priimtinas sprendimas, nors dar visai neseniai tose menamose kapinėse kai kas žurnalistams į galvą fotoaparatus daužė.
O vakar prokuratūrai skelbiant pranešimą apie Y. Arado bylos baigtį, Užsienio reikalų ministerijoje buvo iškilmingai atidaryta paroda, skirta Izraelio valstybės įkūrimo 60-mečiui.
Na, ar ne puikūs tie Lietuvos ir Izraelio santykiai?…
