„Lietuva buvo paskutinė šalis Europos Sąjungoje, neturėjusi aiškiai išreikštos nacionalistinės partijos ir atstovo EP, pretendavome tapti tokiais atstovais. Galime sakyti, kad vėluojant, bet šitas poreikis buvo atlieptas, reikia pripažinti, Petro Gražulio išrinkimu“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė V. Sinica.
„Visuomenės akyse, tą nacionalizmo-globalizmo skirtį, jei plačiąja prasme elitas ir politinis meinstrymas, šiandien valdantis Lietuvą, įkūnija tą globalistinę liniją, Gražulis didelei daliai visuomenės įkūnijo tą pasipriešinimą tam meinstrymui“, – kalbėjo jis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Nacionalinis susivienijimas gavo 3,72 proc. rinkėjų balsų.
Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo partija (centristai, tautininkai) surinko 5,35 proc. ir iškovojo vieną mandatą – į EP turėtų vykti partijos pirmininkas P. Gražulis.
V. Sinica pripažino, kad Nacionalinio susivienijimo rinkimų rezultatai „nuvylė mus pačius“.
„Kalbėjome, kad turime šansą laimėti mandatą ir buvome tuo įsitikinę, kas reiškia, kad planavome tarp 4–6 procentų. (...) Rezultatas yra šiek tiek mažesnis, negu tos žirklės“, – sakė jis.
Pasak partijos atstovo, Nacionalinis susivienijimas dalyje Lietuvos vietų surinko daugiau, nei 2020 metų Seimo rinkimuose ar 2023 metų savivaldos rinkimuose.
„Kaune labai augome, Vilniuje šiek tiek augome. Tas augimas yra, (...) bet mes nenorime apgaudinėti nei savęs, nei jūsų, viskas nėra taip optimistiškai, nes matome, kad pastangos buvo įdėtos labai didelės, kampanija buvo labai plačiai siekianti, (...) tai, kad augimo atitinkamo nebuvo, rodo, kad kažką padarėme neteisingai“, – sakė V. Sinica.
„Jokiu būdu nesvarstome galimybės keisti pažiūrų, bet taktikos klausimais reikės padaryti pakeitimus ir padaryti juos greitai, nes visai netrukus laukia Seimo rinkimai“, – pridūrė jis.
V. Sinicos teigimu, partija sulaukė žinučių, kad jos retorika rinkimų metu buvo pernelyg sudėtinga.
„Reikia paprastesnės žinios, tai turbūt gerai susisietų su tuo faktu, kad geriausi rezultatai virš 5 proc. pas mus yra didžiausiuose miestuose, o blogiausi – kaimiškose vietovėse“, – kalbėjo politikas.
Pasak V. Sinicos, Lietuvoje nacionalistinės tendencijos vėluoja, palyginus su likusia Europa, tą, anot jo, rodo ir rinkimų rezultatai.
„Būtų socialinis stebuklas, jei Lietuvoje tos tendencijos nacionalizmo kilimo nesikartotų, nes visur be išimčių, kur atsiranda masinė migracija, atsiranda visuomenių pasipriešinimas tam ir poreikis tą įgarsinančių partijų“, – sakė jis.
Nacionalinis susivienijimas, anot partijos lyderio, tai pat bandys patekti į parlamentą ir tikisi vietų jame po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Mes turime uždavinį skubiai taisyti klaidas ir bandysime patekti į parlamentą jau šiais metais. (...) Beprasmiškų veiklų nereikia tęsti, jei nemanytume, kad tai perspektyvu, kad turime galimybę patekti, kaip jūs klausiate, ar būsite parlamente po ketverių metų, šiandien manome, kad tai yra realu ir tikslinga“, – teigė politikas.
EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
