„Laisvės partija nebėgs, nesislėps, nevengs tos diskusijos. Norime judėti toliau ir pritariame, kad 4 proc. siekis būtų įrašytas į politinių partijų susitarimą. Jį galima atnaujinti, bet suprantant, kad 4 proc. bus ne kitų metų pasiektas tikslas, bet toks, dėl kurio verta pakovoti Seime“, – po trečiadienį Seime vykusios diskusijos „Kaip artėti prie 4 proc.?“ žurnalistams teigė V. Mitalas.
Jis paminėjo, kad tokie ar panašūs sprendimai galėtų būti priimti dar šioje Seimo sesijoje.
Visgi, susitikime taip pat dalyvavęs „4 procentai“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas teigia, kad politikams trūksta pasiryžimo. Anot jo, diskusijos yra „per daug užsivėlusios“ ir per daug dėmesio telkiama į galimas finansines problemas, o ne saugumą.
„Atrodo, kad visi supranta, kad saugumas yra svarbu. Bet taip pat atrodo, kad gyvename paralelinėje visatoje, kur to laiko turime daug ir turime pažadą kažkieno, kad ryt ar poryt grėsmės nebus“, – po diskusijos teigė jis.
„Mes labiau bijome pasiskolinti, nei bijome, kad ryt gali atskristi raketa. Man atrodo, kad didesnė baimė finansams yra sunkiai suvokiama. Jeigu turėsime finansinių problemų, mes jas išspręsime“, – tvirtino jis.
Iniciatyvos „4 procentai“ vadovas taip pat tikino, kad gali būti, jog net radus finansavimą, Lietuva nesugebės įsigyti reikalingos įrangos.
„Ir man atrodo, kad tuoj bus didesnė problema ne pinigai, bet tai, kad tuoj negalėsime nusipirkti to, ko reikės. Ir mes matome iš kaimyninių šalių. Iš estų ir lenkų matome protingesnį elgesį. Jie teikia užsakymus iki galo nesuformavę iš kur bus lėšos ir suprasdami, kad pinigų bus po 2 ar 5 metų“, – aiškino jis.
A. Armonaitė: turime pakeisti grėsmės naratyvą į saugumo naratyvą
Diskusijoje dalyvavusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pastebėjo, kad Lietuvoje šiuo metu dominuoja baimės naratyvas. Anot jos, tokios iniciatyvos, kaip „4 procentai“ prisideda prie saugumo idėjos Lietuvoje skatinimo.
„Mes turime keisti grėsmės naratyvą į saugumo naratyvą – Lietuva jau priima sprendimus, kad būtų saugi šalis – kapitalui, žmonėms ir jeigu įvyktų kokia nors provokacija – mes turėsime reikalingas priemones tam užkirsti kelią – jei reikia numušti droną, ar atstumti priešą“, – diskusijoje kalbėjo ministrė A. Armonaitė.
„Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl aš labai pozityviai vertinu 4 proc. gynybai iniciatyvą ir kodėl Laisvės partija atsitraukia nuo savo programinės nuostatos – jokių naujų mokesčių, išskyrus žaliuosius“, – pridūrė ji.
Tuo metu Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis nurodė, kad nepaisant pozityvių nuotaikų, vertėtų mąstyti ne tik apie pramonės plėtojimą, bet ir apie kariuomenę – kaip ji sudaryta, ar tinkamai pasirengusi. Jis įsitikinęs, kad svarbi ne tik oro gynyba, reikėtų nepamiršti Šaulių sąjungos, savanorių.
„Ir tam turėtų būti numatytas finansavimas KAM“, – sako apžvalgininkas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus diskusijoje tikino, kad 3 ar 4 proc. nuo BVP skirtingais metais gali reikšti visiškai skirtingą pinigų sumą.
„Jeigu ekonomika neaugs, taip kaip neaugo praėjusiais metais, arba augs taip, kaip mes prognozuojame, kitais metais skirtumas yra 100 mln. O šiame kontekste 100 mln. yra labai svarbu ir gynybai tikrai nebus per mažai“, – tvirtino G. Šimkus.
Jis tvirtino, kad Finansų ministerijai ieškant tvarių sprendimų, kaip gynybai skirti daugiau pinigų, vertėtų pagalvoti ir apie šalies ekonomikos augimą, jos sveikatą.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos pavasario pradžioje susijungė į iniciatyvą „4 procentai“. Anot iniciatyvos internetinės svetainės, šiuo metu už iniciatyvą yra pasirašę 52 tūkst. asmenų.
Kaip balandžio pabaigoje teigė „4 procentai“ valdybos pirmininkas.
