Interviu portalui „Balsas.lt“ Vytautas Landsbergis kalba apie Tėvynės sąjungos aktualijas prieš rinkimus – vidinę partijos trintį, partijos strategiją ir galimus partnerius.
Sekmadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) tarybos posėdyje, formuojant rinkiminius sąrašus, išryškėjo problemos ir nesutarimai, atsiradę po jungimosi su krikščionimis demokratais bei tautininkais. Taip pat išsiskyrė partijos vadovų nuomonės dėl buvusių šalies saugumo pareigūnų įtraukimo į politinį gyvenimą po TS – LKD vėliava. Norą vėl suartėti su partija išreiškė vienas iš jos ankstesniųjų lyderių buvęs premjeras Gediminas Vagnorius. Apie šias ir kitas aktualijas su partijos politikos komiteto pirmininku europarlamentaru Vytautu Landsbergiu kalbasi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.
- Šiandien partijos taryboje vyko nemažai diskusijų. Viena iš temų – tautininkų frakcijos vieši veiksmai prieš Lisabonos sutartį. Dauguma tarybos narių pritarė Jūsų požiūriui, kad veikiantys prieš partijos politiką asmenys neturėtų būti įtraukiami į sąrašą ir Gintaro Songailos kandidatūrai vienmandatėje apygardoje pritarta nebuvo. Visgi dauguma partijos vadovų – Andrius Kubilius, Audronius Ažubalis, Jurgis Razma ir kt., balsavo už tai, kad jo kandidatūra būtų palikta. Kodėl jų neįtikino Jūsų argumentai?
- Jeigu aš galėčiau spėlioti, tai manyčiau, kad jiems nėra paprasta, nes tai juk jie derėjosi su tautininkais dėl prisijungimo sąlygų, derino sutartį, kvotas. Procedūriškai jiems būtų ramiau, kad viskas liktų kaip sutarta – tik pats ponas G. Songaila tam labai kenkia. Dabar atsiranda papildomas darbas, kuris yra nelabai lengvas ir nelabai aiškus – reiks su tais pačiais tautininkais suderinti kitą kandidatūrą, ieškoti vietos tam pačiam G. Songailai arba rasti dar kažkokį sprendimą.
- Nemanote, kad tautininkai šioje situacijoje gali išvis atskilti ar kitaip drastiškai reaguoti?
- Nežinau – kiekvienas sprendžia pagal savo supratimą. Jei visa jų frakcija sureaguos taip, kad vadas yra viskas, tai nežinia ko jie tada išvis įstojo į Tėvynės sąjungą.
- Šiandien paviešinta buvusio Jūsų partiečio ir buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus iniciatyva suartėti su Tėvynės sąjunga. Ar manote, kad derėtų atsiliepti į šį pasiūlymą teigiamai?
- Tame pareiškime yra labai svarbių teiginių, kurie daro įspūdį. Juk labai retai būna, kad tokio formato politikas po aštuonerių metų pasakytų, kad „aš elgiausi blogai“ ir dar savo buvusiems kolegoms. Tai pozityvus dalykas, bet gal kiek pavėluotas, kad įvyktų kažkokios greitos permainos. Pavyzdžiui, kad būtų imta rimtai svarstyti, kiek tos partijos (Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos – „Balsas.lt“) išvis yra ir ką reiškia šis kreipimasis – ar tai tikrai partijos noras jungtis su Tėvynės sąjunga, pareiškus tam tikrus apgailestavimus dėl konfrontacijos ir kenkimo, ar tai asmeniška G. Vagnoriaus iniciatyva? Jei tai būtų padaryta prieš pusmetį, tai jungimosi su krikščionimis demokratais ir tautininkais kontekste būtų dar viena tema.
- Dar viena tema – partijos prezidiume įvykusios diskusijos dėl dviejų buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojų – kontržvalgybininkų kandidatavimo į Seimą TS – LKD sąraše. Po svarstymų tų kandidatūrų nebeliko. Aišku, kad tiems žmonėms pagrįstai mėginta padėti, kad patyrusiam specialistui nebetektų vairuoti taksi ar pan. Tik ar nekeista, kad ta pagalba sumanoma tokia forma, kaip įtraukimas į sąrašą, o vos spaudoje ėmus kilti ažiotažui – išsigąstama ir atsitraukiama?
- Sprendimo įtraukti į sąrašą nebuvo, buvo tik pasiūlymas. Spauda tuojau pradėjo tatai eksploatuoti ir tai visai suprantama. Klausimas yra intriguojantis, o spauda juk ir gyvena iš to – skandaliukų, intrigėlių ir pan. Tad ir iškėlė šį reikalą labiau nei rimtus dalykus. O aš pats manau, kad jų buvimas sąraše būtų negeras jiems patiems, nes jie juk yra apšmeižti – neva jie dirbdami ten, slapta dirbo Tėvynės sąjungai. Esą jie buvę mūsų žmonės toje struktūroje. Slaptosios partijos laikraštis ištisai apie tai rašė. Dabar išeitų, kad mes kaip ir patvirtintume tas nesąmones. Be abejo, tie žmonės gali ir dabar suartėti su mūsų partija, tačiau nebūtina duoti papildomą pretekstą darsyk pravardžiuoti žmones „kurmiais“ ir panašiais epitetais.
- Paminėjote slaptosios partijos laikraštį – ką tiksliau turėjote omenyje?
- Na, manau nekelia niekam abejonių apie ką kalbu. Apie valdančiosios partijos, kuri nėra niekur įsiregistravusi, laikraštį. O tiems nukentėjusiems pareigūnams padėti, aišku, reikia.
- Bet nukentėjo ne tik šie pareigūnai. Skandalo metu ir tuoj po jo pasitraukti dėl vienų ar kitų priežasčių turėjo bent kelios dešimtys žmonių.
- Gali būti, tačiau šių pareigūnų atvejis yra labiausiai žinomas, kaip ir jų liudijimai bei kerštas už tai.
- Šiandien Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius sakė, jog iki rinkimų reikia įtikinti rinkėjus, kad permainas atneš tik Tėvynės sąjungos pergalė. Kaip Jūs galėtumėte pagrįsti tokį teiginį?
- Pirmiausia, Tėvynės sąjunga yra tikra partija, kuri turi ir vertybes, ir principus, ir programą. Ji turi viziją - ką ji nori padaryti šiai šaliniai, šiems žmonėms, šiai valstybei. Kitos partijos yra arba jau sėdinčios valdžioje ir jau susikompromitavusios, jos nieko naujo nepadarys. Gali nebent atvirai pripažinti: darysime tą patį, kas jums jau išlindo per gerklę. Tos jėgos, kurios veržiasi į valdžią populistiniais pagrindais, nėra partijos.
- Bet daug kas primena, kad konservatoriai lyg ir išdavė tas vertybes bei principus, kuomet įgyvendino vadinamąjį 2K projektą. Ar po rinkimų Jūs laikytumėte įmanomu dar vieną mėginimą kartu su socialdemokratais gelbėti Lietuvą nuo populistų?
- Socialdemokratai yra Lietuvoje bent kelių rūšių.
- Kalbu apie Lietuvos socialdemokratų partiją.
- Toje partijoje yra kelios partijos. Jei iškiltų klausimas dėl koalicijų ar bendradarbiavimo, reiktų žiūrėti kas su kuo kalbasi ir ko verti tie žmonės.
- Ar galimybės bendradarbiauti su dabartiniu premjeru Gediminu Kirkilu išsemtos?
- Nemanau, kad patys Lietuvos piliečiai jo nori.
