„Tikiuosi, pavyks nudirbti tai, ką suplanavome, nors greičiausiai bus nenumatytų dalykų, kurių dabar negalime numatyti“, – posėdyje prieš programos tvirtinimą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, programoje yra 92 teisės aktų projektai: „Tai mažiau nei siūlėme rudens sesijoje, kai turėjome 96 ir tuos ne visus spėjome priimti, vadinasi, dalis iš tų projektų persikelia į pavasarį“.
Pasak premjerės, trečdalis projektų bus registruota iki sesijos pradžios, o 42 Seimui siūloma svarstyti jau kovą, po ketvirtadalį – balandį ir gegužę. Birželį bus pateiktas didžiausias projektas – strategija „Lietuva 2020-2050“, kuri, I. Šimonytės teigimu, dabar yra „gryninimo stadijoje“.
Seimui bus teikiamas mokesčių pertvarkos paketas, tačiau programoje jis išsamiai nedetalizuojamas.
Vyriausybė pritarė, kad į darbų sąrašą vėl būtų įtrauktas žaliojo kurso paketas dėl akcizų kurui – pataisos Seimui jau buvo pateiktos 2021 metų gruodį, tačiau jos įstrigo, nes Kaimo reikalų komitetas atmetė Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimą žemdirbiams riboti nuo 2024 metų liepos.
Dabar Akcizų įstatymo pakeitimais siūloma nuo 2023-2025 metų mažinti arba naikinti akcizų lengvatas iškastiniam kurui ir keisti akcizų skaičiavimo tvarką. Planuojama didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizus, nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti.
Aiškinama, kad sumažinus iškastinio kuro akcizų lengvatų arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti, nes taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų, ir siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra apmokestinamas akcizu.
Nuo 2025 metų į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus numatoma įtraukti anglies dioksido (CO2) dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui atsižvelgiant į kaloringumą. Toks sprendimas ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių.
Taip pat siekiama panaikinti nebeaktualias akcizų lengvatas, taikomas pirmos kartos biodegalams, bei nustatyti, kad akcizai netaikomi etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams arba naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio.
Sveikatos apsaugos ministerija ketina griežtinti kaitinamojo tabako gaminių ženklinimą ir siūlo Seimui uždrausti tiekti į rinką įvairių kvapų ir skonių šiuos gaminius.
Aplinkos ministerija taip pat žada į Seimą atnešti pataisas, leisiančias ne tik aplinkosaugos kontrolės pareigūnams, bet ir savivaldybių administracijoms aktyviau spręsti lokalias oro taršos problemas, pavyzdžiui, nustatyti papildomas taisykles buitinių aplinkos oro taršos šaltinių (buitinių katilų, židinių, kepsninių, smulkių remonto darbų, kiemų valymo) naudojimui.
Tarp Vyriausybės prioritetų būsimoje Seimo sesijoje – socialiai pažeidžiamų žmonių įgalinimas, bus siūloma įtvirtinti laikinąjį atokvėpį kaip atskirą specialią socialinę paslaugą, didinti minimalias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas.
Taip pat ketinama patikslinti ligos išmokų mokėjimo tvarką besigydantiems nuo priklausomybių ir slaugantiems sergančius žmones.
Be to, Seimui bus siūloma Seimui įtvirtinti labiau atgrasančias sankcijas už nelegalų bei nedeklaruotą darbą, nelegalų užsieniečių įdarbinimą. Bus siekiama stiprinti sienos apsaugą ir kontrolę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema, efektyviai valdyti migracijos srautus.
Užsienio reikalų ministerijos rengiamais Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimais bus siūloma įtvirtinti galimybę nustatyti konkrečias ribojamąsias priemones reaguojant į agresiją Ukrainoje, taip pat numatyti poveikio priemones įmonėms už sankcijų pažeidimus.
Teisingumo ministerija siūlo sprendimus dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų žurnalistų veikloje.
