Nelaimių padariniams kompensuoti ir kitiems nenumatytiems sunkumams įveikti skirtas Vyriausybės rezervas jau pustuštis. Iki metų pabaigos valdžia tikisi išsiversti su 7 milijonais litų, rašoma pirmadienio "Lietuvos žiniose".
Geriau, kad ši vasara ir ruduo Lietuvoje būtų ramūs. Jei ištiks sausra ar pasėlius išdaužys kruša, namus užtvindys potvynis ar atsitiks kokia kita nenumatyta nelaimė, sulaukti paramos iš valstybės gali būti labai sunku. Metams tik įpusėjus nelaimingų atsitikimų padariniams likviduoti skirtame Vyriausybės fonde beliko vos penktadalis visų skirtų lėšų.
Tačiau ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas į šį reikalą žiūri optimistiškai ir tiki, kad metus pavyks sėkmingai užbaigti ir su likusiais pinigais. Finansų ekspertai ir opozicija tokį valdžios išlaidavimą ir trumparegiškumą kritikuoja.
Išleido 33 milijonus
Seimo sprendimu, kaip ir kiekvienais metais, šiemet į Vyriausybės rezervą įplaukė 40 mln. litų. Įpusėjus metams ši suma gerokai aptirpo ir dabar fonde atsargai guli 7 mln. 200 tūkst. litų.
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Balčytytė LŽ pasakojo, kad didžioji rezervo lėšų dalis kasmet paprastai yra panaudojama ne nelaimių padariniams likviduoti, o tam tikriems einamiesiems reikalams, pavyzdžiui, sportiniams renginiams finansuoti, kultūriniams paminklams statyti ar mokykloms renovuoti. Vyriausybė kasmet sulaukia apie 700 prašymų skirti lėšų iš šio fondo. Apie 70-80 proc. jų patenkinama iš dalies arba visiškai.
Tūkstančiai varžyboms transliuoti
Pirmąjį šių metų pusmetį ministrų kabinetas buvo dosnus kultūrai, sportui, švietimo ir socialinės apsaugos sritims. Šiems reikalams iš rezervo nepagailėta keliolikos milijonų.
700 tūkst. litų Vyriausybė skyrė paminklo Vincui Kudirkai Vilniuje, Savivaldybės aikštėje, statyboms. Pusė milijono buvo suteikta gaisro suniokotos Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato bažnyčios (Panevėžio r.) atstatymo išlaidoms iš dalies padengti. 676 tūkst. litų - šiųmečių potvynių Klaipėdos apskrityje prevencijai ir jų padariniams pašalinti.
Ministrų kabinetas buvo itin palankus visuomeniniam transliuotojui - Lietuvos radijui ir televizijai (LRT). Vyriausybė LRT atseikėjo 400 tūkst. litų užsienio televizijose vieno pelningiausių reginių - 2008 metų Europos futbolo čempionato transliavimo išlaidoms iš dalies padengti. Dar pusė milijono litų LRT buvo skirta transliacijoms iš Pekino vasaros olimpinių žaidynių apmokėti.
Mažiausiai pinigų - paprastai nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų iš rezervo buvo skirta žymių visuomenės veikėjų laidotuvėms.
Stichinių nelaimių nebus
Finansų ministerija tikisi, kad Vyriausybės rezerve likusių 7 mln. litų užteks iki metų pabaigos. Tačiau ministerijos atstovai pripažįsta, kad išlaidų gali būti daugiau nei dabar likę pinigų. Jie viliasi, kad staigmenų neiškrės permainingi lietuviški orai ir ūkininkų derlius bus saugiai nuimtas, o iš olimpiados sugrįžę mūsų šalies sportininkai ir jų treneriai nenumaus Vyriausybei paskutinių kelnių išmokoms už pergales. Olimpiados prizininkams ir medalininkams valdžia premijų paprastai pažeria ir iš Vyriausybės rezervo. „Aišku, kad laukiame medalių, kitaip būti ir negali. Tačiau, kaip žinoma, toks mūsų šalies vardo garsinimas kainuoja“, - aiškino G.Balčytytė.
Tačiau premjeras G.Kirkilas ramina, kad jaudintis nėra pagrindo. Jis įsitikinęs, jog likusiems mėnesiams 7 mln. litų - per akis. Vyriausybės vadovas žada, kad prireikus pinigų atsirastų ir ūkininkams, ir sportininkams. „Nepaisant opozicijos nepasitenkinimo Vyriausybės darbu, šiemet, atrodo, jokių stichinių nelaimių neturėsime“, - įsitikinęs jis.
Žemdirbiams, pasak G.Kirkilo, nenumatytas išlaidas, jei tokių kartais rastųsi, pirmiausia padengtų draudimas. „Ūkininkai draudžiasi. Jiems pasakyta, kad jeigu neapsidraus, jokios paramos gali nesitikėti“, - aiškino premjeras.
Sportiniais rezultatais pradžiuginę olimpiados dalyviai išmokų gali tikėtis iš šiam reikalui jau rezervuotų valstybės biudžeto lėšų.
Maksimalus racionalumas
Šalyje augant infliacijai susiveržti diržą raginamo ministrų kabineto vadovas nemato nieko blogo, kad įpusėjus metams Vyriausybės rezervas jau yra apytuštis. G.Kirkilas tvirtina, kad visi šio fondo pinigai naudojami labai racionaliai ir skiriami tik būtiniausiems reikalams. „Kiekviename Vyriausybės posėdyje gauname maždaug tris keturis kartus daugiau prašymų gauti pinigų, nei jų skiriame. Lėšas skirstome maksimaliai racionaliai: privalome padėti žmonėms nelaimių, gaisrų atvejais, rūpintis sudėtinga kultūros paminklų padėtimi, taip pat labai svarbu skirti pinigų mokykloms, darželiams“, - tvirtino premjeras.
G.Kirkilas pažymėjo, kad Vyriausybės rezervui dešimt metų skiriami tie patys 40 mln. litų. Anot jo, per šį laikotarpį išlaidos gerokai išaugo, todėl suprantama, kad pinigai kasmet yra išdalijami vis greičiau. „Tačiau visada pasiliekame sau minimalų rezervą, kuris reikalingas netikėtiems atvejams“, - tvirtino jis.
Primena krizės metus
Į sparčiai tirpstantį Vyriausybės rezervo likutį pažvelgę finansų analitikai tik skėsčioja rankomis. Pasak finansų eksperto Rimanto Rudzkio, sparčiai didėjant infliacijai ir artėjant dar sudėtingesniems laikams, ministrų kabinetas turėtų taupiau dalyti valstybės lėšas. „Mūsų laukia gerokai sunkesnė metų pusė nei buvo pirmoji. Tam nereikia nė stichinės nelaimės, sunkiau seksis surinkti mokesčius, gauti pajamų į biudžetą, kainos augs“, - LŽ aiškino R.Rudzkis.
Analitikas žalinga vadina praktiką, kai Vyriausybės rezervas išnyksta gerokai anksčiau, nei baigiasi metai. „Tai tikrai negeras ženklas, kažkuo primenantis 1999-uosius, kai iš premjero posto buvo priverstas trauktis Gediminas Vagnorius. Tuomet kilo didelių sunkumų dėl valstybės iždo ir rezervas buvo išeikvotas metų viduryje, - finansinės krizės laikotarpį prisiminė R.Rudzkis. - Gaila, kad ir dabar nepasiliekama lėšų nenumatytiems įvykiams, kurių bet kada galima sulaukti.“
R.Rudzkis kritikuoja mūsų šalies valdžią už švaistūnišką požiūrį į pinigus. Visos įmanomos parlamentarų komandiruotės, bereikalingi valdžios pastatų remontai, vakarėliai darbų pabaigai paminėti - Seimas, prezidentūra ir Vyriausybė visai nesirūpina tuo, kas laukia rytoj. „Galima drąsiai sakyti, kad nėra jokių požymių, jog politikai supranta ateinant sunkius laikus ir įsijungia taupymo režimą“, - įsitikinęs finansų ekspertas.
Pinigai už pagyras?
Tai, kad vos per pusmetį Vyriausybė išleido didžiąją dalį rezervo fondo lėšų, neigiamai vertina ir opozicija. Seimo nario, konservatoriaus Jurgio Razmos nuomone, Vyriausybė privalėtų turėti daugiau politinės valios ir tolygiai naudoti rezervo pinigus. „Jei praėjusį pusmetį būtų įvykę nelaimių, toks pinigų išleidimas būtų suprantamas, tačiau to nebuvo. O štai dėl mums likusio laikotarpio niekada negalime būti garantuoti“, - įsitikinęs parlamentaras.
Stebėdamas Vyriausybės užmojus dalijant rezervo lėšas, J.Razma įžvelgia artėjančių Seimo rinkimų įtaką. Parlamentarui keistai atrodo pinigų skyrimas LRT futbolo čempionatui transliuoti. „Tada ir kyla įvairiausių abejonių dėl to, kodėl per visuomeninį radiją transliuojama išskirtinė laida, kurioje G.Kirkilas gali pasigirti savo laimėjimais. Gal esama tam tikrų susitarimų: jūs mums papildomų pinigų, mes - išskirtinę viešųjų ryšių galimybę premjerui?“ - svarstė jis.
Nenumatytiems atvejams skirti rezervo pinigai, pasak J.Razmos, kartais išdalijami visai ne pagal fondo paskirtį ar svarbiausius valstybės prioritetus. „Pinigai dalijami lengva ranka. Kartais atrodo keistai, kai jie skiriami įvairioms tarptautinėms konferencijoms ar kokiai apsnūdusiai valstybės institucijai“, - stebėjosi politikas.
Roberta Tracevičiūtė
