Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms. Jei sprendimas nebus pakoreguotas, Galimybių paso neturintys žmonės nuo rugsėjo 13 d. negalės lankytis prekybos centruose ar grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu, valgyti viešojo maitinimo įstaigose ir gauti daugybės kitų paslaugų.
Apie sprendimus Vyriausybė paskelbė trečiadienį, o ketvirtadienį jau matyti stipriai šoktelėję vakcinavimo tempai.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, rugpjūčio 3 d. nuo koronaviruso pirma doze paskiepyti 8,8 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 4 d. pirmą vakcinos dozę gavo 11,5 tūkst. žmonių, o rugpjūčio 5 d. nuo COVID-19 pirmąja doze pasiskiepijo kone dvigubai daugiau – 20 tūkst. 491 žmogus.
Mitalas: Vyriausybės bizūnas yra proporcingas
Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas mano, kad Vyriausybės paskelbti ribojimai Galimybių paso neturintiems žmonėms ir netrukus po to šoktelėjusios vakcinavimo apimtys, yra susiję.
„Gerai, kad žmonės tą žinutę, kuri siunčiama Vyriausybės, išgirdo. Tikslios detalės, kaip atrodys kažkurie Vyriausybės sprendimai dabar ar rudenį, yra antrinės svarbos. Svarbiausia yra pats principas.
Dar anksčiau atskiri politikai pradėjo kalbėti, kad ruduo mūsų laukia labai sunkus. Dabar tai, deja, pagrindžia skaičiai. Mes matome ženklų naujų COVID-19 atvejų augimą, kuris susijęs su naujomis, labiau plintančiomis atmainomis. Mūsų žmonės nusipelnė, kad jiems būtų sakoma tiesa, o ne piešiamas pagražintas vaizdas“, – tv3.lt komentuoja V. Mitalas.
Parlamentaro vertinimu, situacija šiuo metu yra tokia trapi, kad bet kada galime atsidurti ant bedugnės krašto taip rizikuodami ir dar vienu karantinu, ir daugybės žmonių mirtimis.
Vis dėlto apie tai, kad rudenį galime sulaukti dar vienos stiprios koronaviruso bangos, įvairūs tv3.lt kalbinti specialistai aiškina jau seniai. Tik ar visuomenė girdėjo anksčiau ir specialistų, ir politikų siųstas žinias?
V. Mitalo nuomone, ribojimai Galimybių paso neturintiems asmenims buvo proporcinga rykštė skiepytis nenorėjusiems žmonėms.
„Manau, kad Vyriausybė sprendimais, kurie yra svarstomi, pademonstravo, kad galima priimti ir sunkius, bet neišvengiamus sprendimus. Visi karantinai yra sunkūs sprendimai ir prie to jau mes esame įpratę per pastarąjį pandeminį laikotarpį.
Nauja situacija reikalauja naujų sprendimų. Matome, kaip didelė dalis visuomenės jau susiskiepijo ir gali saugiau gyventi, nerizikuodami nei patys, nei aplinkinius apkrėsti.
Reikia, kad ir kita visuomenės dalis tai išgirstų. Bizūnas, kuris yra naudojamas Vyriausybės, man atrodo, yra proporcingas ir adekvatus“, – sako V. Mitalas.
Vis dėlto V. Mitalas pastebi, kad veiksmingos yra ne tik griežtos priemonės, bet ir pasiūlos didinimas. Parlamentaras sako, kad įvairiose sostinės vietose stovintys skiepobusai yra viena iš tokių priemonių.
„Prie jų, tiesą sakant, ateina žmonių ir aš matau eilutę norinčių pasiskiepyti. Įvairiuose miestuose naudojamos skirtingos priemonės ir tas meduolis taip pat niekur nedingo“, – komentuoja V. Mitalas.
V. Mitalo nuomone, griežtesnių sprendimų vakcinacijai nuo COVID-19 skatinti, imtis nereikėtų, mat Vyriausybės siūlomas priemonių paketas yra adekvatus.
Čaplinskas: veikia ir bizūnas, ir meduolis
Užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas taip pat mano, kad vakcinavimo tempas šią savaitę galėjo šoktelėti dėl Vyriausybės priimtų sprendimų.
„Kai kuriems žmonėms ar finansinė paskata, ar kažkokia kitokia paskata, kad išvengtų ribojimų tiek vietoje, tiek keliaujant aišku, kad veikia. Čia yra konkretus pavyzdys, kad veikia ir bizūnas, ir meduolis“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Vis dėlto profesorius pastebi, kad tokių, kuriems neveiks absoliučiai jokios priemonės, išvengti nepavyks.
„Tie žmonės, kuriems nereikėjo jokio bizūno ir jokio meduolio, kurie rūpinasi savo sveikata ir supranta, kodėl jiems reikalinga vienokia ar kitokia priemonė, ja ir naudojasi. Taip pat kai kalbame ir apie skiepus – tie, kurie supranta ir nori šios priemonės, ja naudojasi. Žmonės, kurie galvoja kitaip, turi teisę turėti kitą nuomonę. Jiems, manau, kad bizūnas nepadės“, – savo įžvalgomis dalinasi S. Čaplinskas.
Statistikos departamento duomenimis, imunitetą COVID-19 ligai turi maždaug 55 proc. šalies gyventojų. Dar pavasarį buvo iškeltas tikslas iki liepos pasiekti 70 proc. vakcinacijos lygį.
S. Čaplinskas abejoja, ar visuotinį imunitetą iš viso pavyks pasiekti šiemet. Viena, vis tiek bus vakcinuotis vengiančių žmonių, kita, visuotinio imuniteto apibrėžimas plintant naujoms viruso atmainoms keičiasi.
„Dabar jau aišku, tam kad pasiektume kolektyvinį imunitetą Uhano atmainai, reikėjo, jog tuo momentu 70 proc. populiacijos, įskaitant ir vaikus, būtų neimlūs. Dabar, kai atsirado Delta atmaina, kuri plinta daug greičiau, nekyla abejonių, kad kolektyvinis imunitetas, skaičiuojama, gali būti pasiektas paskiepijus tik dar didesnę populiacijos dalį. Gal net 90 ar 95 proc.“ – sako S. Čaplinskas.
Šio skaičiaus išsigąsti nereikėtų, mat skiepais valdant ankstesnes pandemijas, rezultatų buvo pasiekta tik paskiepijus panašią dalį visuomenės.
Profesoriaus manymu, kad vakcinacijos tempai greitėtų, reikėtų įsigilinti į priežastis, kodėl žmonės dėl vakcinos abejoja. Vakcinuotis nesutinkantys žmonės dažnai tokį sprendimą priima tada, kai neranda aiškių ir tikslių atsakymų į jiems kylančius klausimus. Todėl, pasak profesoriaus, dar vakcinaciją paspartinti padėtų ir aiški komunikacija.
S. Čaplinskas įsitikinęs, kad viešojoje erdvėje turėtų būti prieinama daugiau mokslinių žinių – tyrimų, analizių.
„Visiems vienodų atsakymų, vienodo recepto, vienodo bizūno ar pyrago nėra“, – apibendrina S. Čaplinskas.
Vyriausybė duoda laiko pasiskiepyti: po rugsėjo 13-osios daug durų užsidarys
Vyriausybė duoda daugiau nei mėnesį pasiskiepyti nuo koronaviruso, o nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos būtų smarkiai ribojamos.
„Kontaktinės paslaugos galėtų būti teikiamos ir pramogos organizuojamos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį siūlymus pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministrų kabinetas per pasitarimą protokoliniu sprendimu siūlymams pritarė iš esmės, o priimti nutarimą planuojama artimiausiu metu. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kitas Vyriausybės posėdis „tikėtina, bus pirmadienį“.
Ribojimai įvedami dviem etapais
Vyriausybė planuoja, kad pirmieji ribojimai įsigaliotų nuo nutarimo priėmimo ir būtų siejami su COVID-19 lovų užimtumu, o pagrindiniai ribojimai įsigaliotų rugsėjo 13 dienos.
„Kai kurie apribojimai įsigaliotų artimu metu, kai kurie apribojimai įsigaliotų vėliau, bet kelios savaitės, kurios šiuos apribojimus skiria, būtų pakankamas laikas žmogui pasiskiepyti, kad susiformuotų imunitetas, penkios savaitės“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nutarimo projekte nustatyta, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai.
Taip pat būtų nustatyta, kad imuniteto neturintys ir testo neatlikę žmonės negalės naudotis tiek miesto, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu.
A. Dulkys pažymėjo, kad dar vienas svarbus pakeitimas – norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat norint jį gauti būtų panaikintas nemokamas testavimas, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
„Panaikinamas antigeno tyrimas, norint gauti galimybių pasą, ir būtų panaikinamas nemokamas testavimas, t. y. norint gauti galimybių pasą nemokamai būtų paliekama tik tiems, kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – sakė ministras.
Su pasu nebereikės ir kaukių
Paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai nuo rugsėjo 13 dienos lieka atviri tik imunitetą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.
Be apribojimų lankytis šiose vietose galės žmonės, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusieji koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR bei antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, taip pat turintys neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikai iki 16 metų.
Tuo tarpu asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklos bus apribotos: jie galės apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas turės būti mažesnis nei 1500 kv. metrų. Tai galios ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.
Taip pat nustatyta, kad kontaktiniu būdu aptarnaujant asmenis be galimybių paso galios reikalavimai dėl saugaus atstumo laikymosi, higienos, būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių. Tuo tarpu aptarnaujant žmones su galimybių pasu kaukės ir kiti operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai lieka rekomendaciniai.
Be Galimybių paso – ribotos paslaugos
Paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.
Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.
Nuo rugsėjo 13 d. be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.
Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.
Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.
Pailgintas galimybių paso veikimas
Galimybių pasą inicijavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad jis grąžinamas laikantis principo „ribojimais netrukdyti žmonių, kurie yra pasiskiepiję“.
„Tai reiškia, maitinimo įstaigose, kitur, yra laisvė bendrauti, verslui nėra papildomų trukdžių“, – sakė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį. A. Armonaitė taip pat patvirtino, kad galimybių paso galiojimo laikas nuo kitos savaitės ilgės iki dviejų mėnesių.
Ministrų kabinetas praėjusią savaitę sutarė, jog augant užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiui būtų įvedami kontaktinės veiklos ribojimai neturintiems galimybių paso, išskyrus kai kurias išimtis.
Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, koronavirusu persirgę bei turintys neigiamą testo rezultatą žmonės.
Galimybių pasas įsigalioja keliais skirtingais atvejais:
Kitaip tariant, jie turi atitikti vieną iš šių kriterijų:
- kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:
- praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
- praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
- praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo; po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
- praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu.
- asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);
- asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina;
- asmuo, kuriam atlikus COVID-19 tyrimą gautas neigiamas rezultatas, – ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą;
- yra vaikas iki 16 metų.
