Naujoji Andriaus Kubiliaus Vyriausybė į priekį žengia tiesiog septynmyliais batais. Tik praėjusią savaitę prezidentas Valdas Adamkus priėmė Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimą ir Seime pritarta naujos Vyriausybės programai, o šią savaitę Seimas jau svarsto A. Kubiliaus Vyriausybės pakoreguotą valstybės biudžetą, kurį tikimasi priimti dar prieš Kalėdų šventes. Šią savaitę ir Tarptautinio valiutos fondo misija Lietuvoje teigiamai įvertino naujos Vyriausybės darbų programą bei antikrizinių priemonių planą. Žinoma, šios misijos atstovams negyventi Lietuvoje ir tai, kad misija pritarė A. Kubiliaus parengtam antikriziniam planui, dar visiškai nereiškia, kad Lietuvos žmonės sutiks šį priemonių planą taip pat palankiai, kaip Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. Ekspertams gi diržų nereikės veržtis.
Vyriausybės kaitos akivaizdoje prezidentas V. Adamkus ištarė lemtingus žodžius Vyriausybės vadovui: turite kuo didžiuotis. Suprantama, kad tokių žodžių labai reikia naujajai Vyriausybei, pradedančiai savo veiklą ypač sunkiomis sąlygomis. Pasitraukdama iš valdžios, G. Kirkilo Vyriausybė paliko visiškai išeikvotą ir gerokai praskolintą valstybės biudžetą. Beveik trijų milijardų litų dydžio skolos šleifą. Valstybė negali laiku sumokėti darbo užmokesčio, atsiskaityti su privačiomis įmonėmis. Visai kaip per 2001 metų krizę. Paaiškėjo, kad trūksta pinigų net ir socialinėms pašalpoms, tačiau tai netrukdė pasitraukiančiai iš pareigų socialinės apsaugos ministrei Vilijai Blinkevičiūtei reikalauti, kad naujoji Vyriausybė jų atrastų. Į opoziciją pasitraukę socialdemokratai reikalaus iš naujosios valdžios sumokėti ir vėluojančius atlyginimus, ir atsiskaityti su verslu. Tai yra opozicijos priedermė, kaip ir kritikuoti valdžią, bet kyla klausimas, ar tokią teisę turi tie, kurie paliko tuščią, praskolintą biudžetą.
Nueinanti Vyriausybė paliko ne tik skolas, bet ir šleifą netiesos sakymo. Iš pradžių apie taip ir neprasidėjusias derybas dėl Ignalinos elektrinės, po to apie ekonominę padėtį valstybėje. Pirmą kartą po daugelio metų Lietuvoje buvo galima pasijusti kaip sovietiniais laikais. Tada valdžia slėpė informaciją apie Černobylio katastrofą. Dabar slėpta informacija apie realią ekonominę būklę. Biudžetinėms organizacijoms, valstybinėms įmonėms leista švaistyti lėšas į kairę ir į dešinę ir nuolat tvirtinta, kad Lietuva yra tokia stebuklinga sala, kur pasaulyje siaučiančios ekonominės audros nebaisios. Socialdemokratai labai norėjo laimėti rinkimus, todėl nesakė tiesos, bet, jeigu dėl geresnių rinkimų rezultatų buvusi valdžia aukojo valstybės ir jos piliečių gerovę ir nesiėmė priemonių stabdyti ekonominės krizės artėjimą, ar ne ši valdžia yra atsakinga už ekonomines negandas, kurios jau užgriuvo mūsų šalį ir kurios dar gali ateiti.
Žinodama, kad artinasi ekonominė krizė, nueinanti Vyriausybė paskutiniu savo veiklos laikotarpiu dar spėjo padovanoti šalies energetinę sistemą privačiam verslui, sukurdama LEO LT projektą. Paskutinėmis darbo dienomis bandyta prastumti ir energetinį projektą dujų sektoriuje. Iki šiol jokio įvertinimo visi šie veiksmai nesulaukė iš šalies teisėsaugos bei STT.
Nueinančios Vyriausybės vadovas tapo, matyt, lyderiu pagal dosniai dalijamus pažadus, kurių praktiškai niekada neįgyvendindavo. Vienas iš jų – atsistatydinti, jeigu korupcija šalyje nesumažės. Bet korupcija nesumažėjo… Ir neskaidrių veiksmų netrūko pačio premjero aplinkoje.
Premjerui G. Kirkilui artimų verslininkų iš rusiškų dujų tarpininkės kompanijos žalingą veiklą valstybei ir jos piliečiams pastebėjo Valstybės saugumo departamento pareigūnai, bet parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiklos nuolat kaišioti pagaliai į ratus. Šioje medžiagoje minėtą buvusį Užsienio reikalų ministerijos diplomatą Albiną Janušką užtarė pats premjeras G. Kirkilas. A. Januška tapo premjero patarėju strateginiais klausimais, tuo tarpu VSD pareigūnai, liudiję parlamento tyrimo komisijai ir atskleidę skandalingus aukštų valstybės pareigūnų ryšius su rusiškų dujų verslo tarpininkais, iki šiol yra atleisti iš darbo. Vyriausybės suformuota darbo grupė, turėjusi tirti mįslingas saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes Baltarusijoje, baigėsi be rezultatų, o juk šis karininkas keletui artimų žmonių buvo pareiškęs, kad netylės apie korupciją aukštuose šalies valdžios sluoksniuose. Ir nutilo amžiams…
Žinant visa tai, natūralu girdėti, kad prezidentas Valdas Adamkus sveikina Vyriausybės kaitą ir naujam premjerui pareiškia: jūs turite kuo didžiuotis. Premjeras A. Kubilius ir jo komanda rodo didžiulį ryžtą, griebdami už ragų gresiančią ekonominę krizę ir, skirtingai nuo pirmtakų, nebijo imtis nepopuliarių sprendimų.. Svarbu tik, kad nebūtų pridaryta klaidų. Bet prezidentas siūlo didžiuotis ne A. Kubiliaus komandos pirmaisiais žingsniais, o premjero G. Kirkilo Vyriausybės veikla.
Šią savaitę prezidentūra susitiko ir su naująja Vyriausybe, bet vėl palankių pirmųjų žingsnių vertinimo, šiltų, paskatinančių žodžių, bent jau išsakytų į viešumą, ši Vyriausybė neišgirdo. Vien tik perspėjimus ir raginimus daryti neįmanomą dalyką: nebijoti imtis nepopuliarių žingsnių, reformų, bet tuo pačiu nepažeisti niekieno interesų. Po tokio paskatinimo, padariusi pirmuosius nepopuliarius žingsnius, ši Vyriausybė sulauks kritikos ne tik opozicijos, bet ir prezidento.
Neabejotina, kad palankiu savo darbo įvertinimu, nuskambėjusiu iš prezidento lūpų, socialdemokratai pasinaudos, kai reikės versti A. Kubiliaus Vyriausybę, tik neaišku, kodėl tokį stiprų argumentą į G. Kirkilo rankas įteikė prezidentas V. Adamkus, nepradėjus dar veikti naujajai Vyriausybei. Ir kodėl V. Adamkus linkęs nutylėti tuos tamsius nueinančios Vyriausybės darbus. Ar ne dėl to, kad pats juos rėmė?
Susitikimo su naująja Vyriausybe metu V. Adamkus pažymėjo, kad prieš akis jai didžiulis iššūkis, nes teks taisyti anksčiau valdžiusiųjų klaidas, bet svarbu nesugadinti to, ką ana Vyriausybė padarė gerai. Sveikintinas prezidento V. Adamkaus rūpestis dėl socialiai jautrių žmonių likimo, įgyvendinant antikrizinį priemonių planą, kultūros finansavimo, lengvatų panaikinimo knygoms ir spaudos leidiniams. Bet lieka neaišku, jeigu nauja valdžia ims daryti tai, kas neseniai pasiūlyta Sąjūdžio suvažiavime: paragins išsiaiškinti V. Pociūno žūties aplinkybes, pratęs sustabdytą parlamentinį tyrimą apie ,,valstybininkų“ įtaką Lietuvoje, jų neskaidrius ryšius su rusiškų dujų tarpininkais, siūlys keisti LEO LT projektą, atspindint valstybės interesus, ar tai bus geras darbas, ar griovimas „gerų“ ankstesnės valdžios darbų, palaimintų prezidento?
