Parlamento opozicija nepatikėjo premjero Gedimino Kirkilo pristatytoje Vyriausybės ataskaitoje išvardintais pasiekimais ir užvertė jį klausimais bei kritika.
Vieni seimūnai stebėjosi, kad ministrų kabinetas nesuvokia realios šalies padėties, kitiems užkliuvo tai, kad kaimyninėje Lenkijoje infliacija valdoma kur kas geriau nei Lietuvoje.
„Išklausius Vyriausybės ataskaitą susidarė įspūdis, kad Vyriausybė yra visiškai atitolusi nuo žmonių ir visiškai nemato ir negirdi, kaip Lietuvoje žmonės gyvena. (...) Aš norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų Vyriausybė yra tiek nutolusi nuo žmonių, kad visiškai nemato, kuo jie gyvena, kaip jie gyvena ir net neketina atsiskaityti žmonėms, o ataskaitas rašo tik patys sau. Tai yra biurokratinė ataskaita parašyta ministerijos biurokratų. Kaip jūs tai, premjere, galėtumėte pakomentuoti?“, - pečiais gūžčiojo opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė.
Darbiečių lyderė Seime Virginija Baltraitienė taip pat skundėsi, kad pristatant Vyriausybės programą jie gavę labai daug pažadų, tačiau esą visi jie liko užmaršty. Pasak politikės, G.Kirkilas esą žadėjęs, jog švietimas ir sveikatos apsauga taps prioritetinėmis sritimis, bet, deja, pažadai taip ir likę pažadais.
Tuo metu premjeras sako, kad jam ir ministrų kabinetui yra kuo girtis, nes, ką tarė, tą ir padarė.
„Mes įvykdėme ir toliau vykdysime savo programą. Aišku, pastangų niekada nebus per daug šiose srityse, nei sveikatos apsaugos srityje, nei švietime, tačiau mes savo pagrindinius pažadus įvykdėme ir dar daugiau žadėsime“, - iš tribūnos į parlamentarų klausimus atsakinėjo ministras pirmininkas.
Konservatorius Andrius Kubilius spaudė premjerą paaiškinti, kodėl Lenkijoje infliacija valdoma kur kas efektyviau nei Lietuvoje. Jo teigimu, praėjusiais metais Lenkijoje infliacijos lygis siekė 4 proc., tuo metu Lietuvoje nuolat matomi dviženkliai skaičiai. Tačiau G.Kirkilas nesiėmė vertinti Lenkijos situacijos. Pasak premjero, gali būti įvairių priežasčių - pavyzdžiui, galbūt Lenkijos centrinis bankas turi daugiau įtakos svertų nei lietuviškasis.
Premjerui „padėti“ puolė liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas, apkaltindamas Vyriausybę „nieko nedarymu“.
„Aš gal pabandysiu padėti jums atsakyti į tą klausimą. (...) Pirma, Lenkijos vyriausybė, kai reikėjo taupyti, taupė. Antra, kai reikėjo ryžtingai veikti, ji ryžtingai veikė. Trečia, kai reikėjo kovoti su infliacija, ji parinko ir pradėjo naudoti priemones. Kai reikėjo padėti smulkiam ir vidutiniam verslui, ji nuo jo nenusisuko ir jam padėjo. Kai reikėjo kovoti su monopolijom ir oligopolijom, ji jų veiklą apribojo per konkurencinius dalykus. Kai reikėjo sakyti tiesą, ji jiems sakė. Štai tos yra pagrindinės priežastys, kodėl yra skirtingi rezultatai infliacijos srityje“, - sakė parlamentaras.
Tuo metu premjeras kelis kartus pakartojo, jog jo vadovaujama Vyriausybė kurį laiką dirbo mažumos sąlygomis, todėl neva negalėjo visko padaryti tobulai. Pasak G.Kirkilo, yra esminis skirtumas tarp dviejų Lenkijos vyriausybių ir jo vadovaujamo ministrų kabineto, nes kaimyninės valstybės vyriausybės turėjo Seimo daugumos paramą. „Tai būkime „biedni“, bet teisingi. Supraskime, kokiomis sąlygomis“, - sakė G.Kirkilas.
Premjeras ketvirtadienį pristatė metinę Vyriausybės ataskaitą, kurioje pažymėta, kad 2007-ieji į šalies istoriją įėjo kaip apsisprendimo išlikti branduoline valstybe metai, o svarbiausias laimėjimas užsienio politikos srityje - įsiliejimas į Šengeno laisvių kelionių erdvę.
Metinėje ataskaitoje įvardijami pasiekti tikslai, tačiau šalį kankinantys sopuliai liko užkulisiuose, nors pripažįstama, kad visų skaudžių problemų išspręsti nespėta, kai kurių sprendimas persikėlė į 2008 metus, pavyzdžiui - saugaus eismo užtikrinimo, savavališkų statybų sustabdymo.
„Trūkumai - tai jūsų reikalas“, - pristatęs ataskaitą vėliau žurnalistams sakė premjeras G.Kirkilas.
